Diskusijos, kurių paprašė Estija ir Jungtinės Valstijos, vyko per uždarą posėdį, kurio pagrindinė tema buvo padėtis Jemene. Baltarusijos klausimas buvo aptartas per posėdžio dalį, skirtą „visiems kitiems reikalams“.
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu 15 narių turinčiai Saugumo Tarybai sakė, kad jai tenka „svarbus uždavinys užkirsti kelią smurtiniams konfliktams. Dėl to mūsų pareiga – iš anksto perspėti ir padidinti informuotumo lygį“, sakoma pranešime.
„Naudoti prevencinę diplomatiją visais lygiais yra itin svarbu, kad būtų išvengta eskalavimo smurtinio konflikto link“, – pabrėžė Estijos diplomatijos vadovas.
„Šiandienos susitikimas siunčia signalą, kad atidžiai stebime įvykius Baltarusijoje ir rūpinamės, jog [JT] generalinis sekretorius gautų visą būtiną palaikymą prireikus naudoti savo prevencinės diplomatijos priemones“.
„Ši Taryba liks įsitraukusi į situaciją ir toliau gaus atnaujinamą informaciją apie įvykius, jeigu padėtis to reikalaus“, – kalbėjo U.Reinsalu.
Baltarusiją krečia masiniai protestai, prasidėję po anksčiau šį mėnesį įvykusių ginčijamų rinkimų, per kuriuos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka paskelbė užsitikrinęs šeštąją kadenciją.
Baltarusijos saugumo pajėgos brutaliai malšino dideles demonstracijas po rugpjūčio 9-ąją įvykusių rinkimų, kurie, anot opozicijos, buvo suklastoti, kad užtikrintų A. Lukašenkos pergalę.
U.Reinsalu sakė Saugumo Tarybai, kad rinkimų rezultatai buvo „suklastoti“ ir pabrėžė, kad padėtis Baltarusijoje „itin trapi“.
Tuo metu Kinija pareiškė, kad padėtis Baltarusijoje nėra Saugumo Tarybos reikalas.
Pekino nuolatinis atstovas prie JT Zhang Junas „pabrėžė, kad tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra šalies vidaus reikalas ir nekelia jokios grėsmės regiono arba tarptautinei taikai ir saugumui“, sakom Kinijos pranešime.
A.Lukašenkos pagrindinė varžovė Sviatlana Cichanouskaja, šiuo metu pasitraukusi į Lietuvą, pareiškė laimėjusi rinkimus ir praeitą savaitgalį įkūrė Koordinacinę tarybą, turinčią užtikrinti valdžios perdavimą.
A.Lukašenka savo ruožtu perspėjo, kad Minskas imsis „adekvačių priemonių“ prieš Koordinacinei tarybai priklausančius opozicijos veikėjus, bet pabrėžė, kad bet koks atsakas būtų pagrįstas konstitucija ir įstatymais.
Tačiau autoritarinis lyderis sulaukė griežtos kritikos iš Europos Sąjungos vyriausybių ir žmogaus teisių organizacijų, kai per protestus buvo areštuota beveik 7 tūkst. žmonių, šimtai buvo sužeisti per susirėmimus ir mažiausiai du žmonės žuvo. Daugelis sulaikytųjų skundėsi sulaikymo centruose patyrę nežmonišką elgesį ir kankinimus.
