„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

JT Saugumo Taryba atmetė Rusijos reikalavimą atlikti tyrimą dėl „Nord Stream“

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį atmetė Maskvos parengtą rezoliuciją, kurioje raginama atlikti nepriklausomą tyrimą dėl praėjusiais metais įvykdytų sabotažo aktų prieš „Nord Stream“ dujotiekius, nutiestus iš Rusijos į Vokietiją.
JT saugumo tarybos sesija Niujorke
JT saugumo tarybos sesija Niujorke / „SIPA“/„Scanpix“

Vakarų šalys dėl rugsėjį prie Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių įvykusių sprogimų apkaltino Rusiją, o Kremlius – Vakarus.

Rezoliucija gavo tik tris balsus: Rusiją palaikė Kinija ir Brazilija. Kitos 12 Saugumo Tarybos narių susilaikė.

Rezoliucijoje raginama sudaryti komisiją ir „atlikti išsamų, skaidrų, nešališką tarptautinį dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ sabotažo akto tyrimą visais aspektais, įskaitant jo vykdytojų, rėmėjų, organizatorių ir bendrininkų nustatymą“.

Rusija pareiškė, kad jai neleista dalyvauti tyrimuose, kuriuos pradėjo Švedija, Vokietija ir Danija. Visos šios šalys kaltinimą atmeta.

„Turime rimtų ir labai pagrįstų abejonių dėl kai kurių Europos valstybių atliekamų nacionalinių tyrimų objektyvumo ir skaidrumo“, – sakė Rusijos pasiuntinys Vasilijus Nebenzia.

Jis atkreipė dėmesį į „didėjančius įtarimus“, kad trimis tyrimais buvo siekiama „ne išaiškinti, kas įvyko per sabotažo aktus, o paslėpti įrodymus ir išvalyti nusikaltimo vietą“.

„Manau, kad po šiandienos balsavimo įtarimai, kas stovi už „Nord Stream“ sabotažo akto, yra tiesiog akivaizdūs“, – pridūrė jis.

Kelios narės patikino minėtas tyrimus atliekančias šalis, kad jomis pasitiki, ir pasmerkė tai, ką pavadino Rusijos bandymu nukreipti dėmesį nuo invazijos į Ukrainą.

„Tai buvo bandymas diskredituoti vykstančių nacionalinių tyrimų darbą ir pakenkti bet kokioms jų išvadoms, kurios neatitinka iš anksto numatyto ir politinio Rusijos naratyvo“, – sakė JAV ambasadoriaus pavaduotojas Robertas Woodas.

Ankstesnėje rezoliucijos versijoje, kurią matė naujienų agentūra AFP, buvo pabrėžiama, kad sabotažas buvo įvykdytas po „pakartotinių Jungtinių Valstijų vadovybės grasinimų „Nord Stream“, tačiau vėliau ši eilutė buvo išbraukta.

Praėjus beveik šešiems mėnesiams po sprogimų prie dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, vis dar neaišku, kas įvykdė šį išpuolį.

Baltieji rūmai kategoriškai atmetė tiriamosios žurnalistikos veterano Seymouro Hersho savarankiškai paskelbtą pranešimą, kad JAV karinio jūrų laivyno narai, padedami Norvegijos, praėjusių metų birželį prie vamzdynų padėjo sprogmenis ir po trijų mėnesių juos susprogdino.

Laikraštis „The New York Times“, remdamasis JAV žvalgybos šaltiniais, rašė apie „proukrainietišką grupę“, besipriešinančią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“