Priimtoje rezoliucijoje reikalaujama, kad husiai „tuojau pat nutrauktų visas tokias atakas, trukdančias pasaulinei prekybai ir kenkiančias navigacinėms teisėms bei laisvėms, taip pat regiono taikai ir saugumui“.
Rezoliucija priimta susilaikius Rusijai, Kinijai, Mozambikui ir Alžyrui.
Intensyvėjantys išpuoliai privertė laivybos kompanijas vengti šio vandens kelio ir nukreipti laivus aplink Pietų Afrikos Gerosios Vilties kyšulį – gerokai ilgesniu ir brangesniu maršrutu.
JT anksčiau sakė, kad tebėra labai susirūpinusios padėtimi Raudonojoje jūroje.
„Griežčiausiais žodžiais smerkiami mažiausiai du tuzinai husių atakų prieš prekinius ir komercinius laivus nuo 2023 metų lapkričio 19 dienos, kai husiai užpuolė ir užgrobė [laivą] „Galaxy Leader“ ir jo įgulą“, – sakoma tekste, kurį matė naujienų agentūra AFP.
Dideles Jemeno dalis kontroliuojantys husių sukilėliai išpuolius prieš tarptautinį jūrų eismą Raudonojoje jūroje suintensyvino po palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ spalio 7 dienos atakų Izraelyje, išprovokavusių Izraelio karą Gazos Ruože.
Husiai sako, kad veikia solidarizuodamiesi su Gazos Ruožo palestiniečiais.
„Pagrindinės priežastys“
Izraelio pagrindinis sąjungininkas Vašingtonas gruodį suformavo tarptautinę koaliciją laivybai nuo husių atakų apsaugoti šiame strategiškai svarbiame vandens kelyje, kuriuo vyksta mažiausiai 12 proc. pasaulinės prekybos.
Rusija siekė trijų pataisų rezoliucijai, bet visos jos buvo atmestos. Vėliau rusai sakė, kad Maskva yra susirūpinusi dėl JAV vadovaujamos koalicijos.
„Negalime nesirūpinti dėl dabartinės padėties Raudonojoje jūroje [...]. Tačiau esame susirūpinę, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės, kaip ir daugeliu atvejų praeityje, verčiau renkasi vienašališko sprendimo jėga kelią“, – sakė Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia.
Rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į husiams taikomo ginklų embargo didelio masto pažeidimus ir pakartojama, jog visoms šalims narėms reikia laikytis savo įsipareigojimų.
Saugumo Taryba tekste sako smerkianti ginklų tiekimą husiams.
Kaip rodo lapkritį paskelbta ekspertų, kuriems Saugumo Taryba pavedė stebėti ginklų embargą, ataskaita, Iranui artimi husiai reikšmingai didina savo karinius pajėgumus sausumoje ir jūroje.
„Iranas seniai skatina destabilizuojamus husių veiksmus regione finansine ir materialine parama, kuria pažeidžiamas JT ginklų embargas“, – sakė JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild).
„Žinome, kad Iranas dideliu mastu dalyvauja planuojant operacijas prieš komercinius laivus Raudonojoje jūroje“, – sakė ji.
Rezoliucijoje, kurią pasiūlė JAV ir Japonija, raginama spręsti pagrindines susidariusios padėties priežastis, „įskaitant konfliktus, prisidedančius prie įtampos regione“.
Pagal vieną rusų siūlytą ir atmestą pataisą tekste prie įtampą keliančių veiksnių būtų buvęs paminėtas ir konfliktas Gazos Ruože.
