Rezoliucijoje, kurią vienbalsiai priėmė visos 15 JT Saugumo Tarybos narių, teigiama, kad balandžio pradžioje paskelbtas draudimas „pažeidžia žmogaus teises ir humanitarinius principus“.
Apskritai JT Saugumo Taryba paragino Talibano vyriausybę „skubiai pakeisti politiką ir praktiką, kuri riboja moterų ir mergaičių galimybes naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis.“
Rezoliucijoje paminėtos galimybės įgyti išsilavinimą, įsidarbinti, judėjimo laisvė bei „visapusiškas, lygiavertis ir prasmingas moterų dalyvavimas viešajame gyvenime“.
JT Saugumo Taryba taip pat paragino „visas valstybes ir organizacijas pasinaudoti savo įtaka“ ir „skatinti skubiai pakeisti šią politiką ir praktiką“.
Institucija pabrėžė „sunkią ekonominę ir humanitarinę padėtį“ ir JT misijos Afganistane bei kitų JT agentūrų tolesnio dalyvavimo „ypatingą svarbą“.
„Pasaulis nestebės tyliai, kaip moterys Afganistane išstumiamos iš visuomenės“, – sakė Jungtinių Arabų Emyratų ambasadorė prie JT Lana Zaki Nusseibeh.
Tačiau nepaisant to, kad jo šalis balsavo už rezoliuciją, Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia kritikavo tekstą, teigdamas, kad jis nėra pakankamai griežtas, ir kaltino Vakarus.
„Labai apgailestaujame ir esame nusivylę, kad Vakarų kolegos užblokavo žingsnius ir ambicingesnį požiūrį bei tekstus“, – sakė jis.
„Jei esate tokie nuoširdūs, kodėl negrąžinus turto, kurį pavogėte iš šalies, ir be jokių išankstinių sąlygų“, – teigė jis, turėdamas omenyje 7 mlrd. dolerių (6,34 mlrd. eurų) vertės Afganistano centrinio banko turtą, kurį Jungtinės Valstijos įšaldė po to, kai 2021 metais šalį užėmė Talibanas.
Rugsėjį Jungtinės Valstijos paskelbė apie Šveicarijoje įsteigtą fondą, kuris valdys pusę šių lėšų.
Balandžio 4 dieną Jungtinės Tautos paskelbė, kad Talibano valdžia uždraudė Afganistano moterims dirbti JT biuruose visoje šalyje, po to, kai gruodžio mėnesį uždraudė joms dirbti vietos ir užsienio nevyriausybinėse organizacijose.
Protestuodamos kelios nevyriausybinės organizacijos sustabdė visą savo veiklą, taip sukeldamos dar didesnę kančią 38 milijonams Afganistano gyventojų, iš kurių, pagalbos agentūrų duomenimis, pusė badauja.
Po kelias dienas trukusių ginčų buvo sutarta, kad šis dekretas nebus taikomas moterims, dirbančioms sveikatos priežiūros pagalbos sektoriuje. Tačiau šio mėnesio pradžioje Talibano valdžia priėmė sprendimą, draudžiantį afganistanietėms dirbti JT.
Šis žingsnis sukėlė Vakarų šalių pasipiktinimą, o Jungtinės Tautos ėmėsi iki gegužės 5 dienos truksiančios pasaulinės organizacijos operacijų Afganistane peržiūros.
JT generalinis sekretorius Antonio Gutteresas kitą savaitę Dohoje rengia susitikimą su įvairių šalių pasiuntiniais, kad „atgaivintų tarptautinį dalyvavimą, siekiant bendrų tikslų ir ilgalaikio požiūrio į padėtį Afganistane“.
2021 metų rugpjūtį valdžią perėmus Talibano pajėgoms, jos grįžo prie griežto islamo aiškinimo, kuriuo pasižymėjo pirmuoju savo valdymo laikotarpiu 1996–2001 metais.
Afganistano moterims taikomi įvairūs apribojimai, įskaitant draudimą įgyti aukštąjį išsilavinimą ir dirbti daugelį valstybinių darbų.
