Rezoliucija, kurios tekstą matė naujienų agentūra AFP, pateikta vietoje Prancūzijos ir Tuniso parengto projekto, kurį blokavo Jungtinės Valstijos. Dviejų nenuolatinių Saugumo Tarybos narių pateiktame naujame pasiūlyme, kuriame yra penki svarbiausi punktai vietoje ankstesnės rezoliucijos devynių, „reikalaujama nedelsiant visiems nutraukti karo veiksmus“.
Tokiu žingsniu siekiama padėti maždaug 20-iai krizės ar karo apimtų šalių kovoti su koronavirusu, tačiau neaišku, ar tose valstybėse imamasi konkrečių žingsnių.
Naujoji rezoliucija remiasi Prancūzijos ir Tuniso pasiūlymu, joje vartojamos formuluotės, dėl kurių 15 Tarybos narių sutarė nuo kovo vykstančiose derybose, ar nuostatos, vartotos ankstesnėse rezoliucijose, tokios kaip ugnies nutraukimo išimtys kovai su džihadistų grupuotėmis.
Kaip ir Prancūzijos bei Tuniso rezoliucijoje, naujajame pasiūlyme raginama padaryti „mažiausiai 90 dienų iš eilės humanitarinę pauzę“, kad būtų galima pristatyti pagalbą labiausiai nukentėjusioms bendruomenėms.
Balsavimo data dar nepaskirta, bet jis galėtų įvykti greitai, jei nė viena iš penkių nuolatinių Tarybos narių nepagrasins panaudoti savo veto, kaip tuomet, kai Vašingtonas kritikavo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paminėjimą Prancūzijos ir Tuniso rezoliucijoje.
Vokietijos ir Estijos tekste PSO neminima, tad lieka neaiškumų dėl Kinijos, kuri iki paskutinės minutės reikalavo paminėti šią JT organizaciją.
Naujoji rezoliucija buvo pasiūlyta antradienį po pietų per vaizdo konferenciją už uždarų durų; ją organizavo Estija, šiuo metu pirmininkaujanti Saugumo Tarybai.
Vienas diplomatas, nesutikęs viešinti savo pavardės, sakė, jog Kinija per susitikimą pareiškė remianti greitus veiksmus Taryboje.
Kompromisas
Praėjusios savaitės pabaigoje Pekinas ir Vašingtonas paneigė atsakomybę dėl Paryžiaus ir Tuniso vadovautų derybų žlugimo.
JAV penktadienį pribloškė Tarybą blokavusios rezoliuciją ir pareiškusios, kad „negali paremti dabartinio projekto“. Tai buvo padaryta kitą dieną po to, kai Vašingtonas buvo sutikęs su tekstu, sakė derybininkai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.
JAV valstybės departamentas nurodė, kad Saugumo Taryba „turėtų arba tęsti dėl rezoliucijos, apribotos parama ugnies nutraukimui, arba dėl išplėstos rezoliucijos“, kurioje minimi ir skaidrumo bei atsakomybės klausimai. Valstybės departamentas taip pat kaltino Pekiną nuo kovo blokuojant bet kokias pastangas pasiekti konsensusą.
Vašingtonas buvo pagrasinęs pasinaudoti savo veto, jei bus tiesiogiai paminėta PSO, kurią prezidentas Donaldas Trumpas kaltina nuvertinus Kinijoje prasidėjusios koronaviruso pandemijos rimtumą.
Diplomatai sako, kad tuo pačiu metu Pekinas grasino savo veto, jei PSO nebus paminėta, kol galiausiai sutiko su netiesioginiu jos paminėjimu.
Vašingtonas buvo pagrasinęs pasinaudoti savo veto, jei bus tiesiogiai paminėta PSO, kurią prezidentas Donaldas Trumpas kaltina nuvertinus Kinijoje prasidėjusios koronaviruso pandemijos rimtumą.
„Privalome rasti kelią iš šios aklavietės“, – AFP sakė Estijos ambasadorius JT Svenas Jurgensonas.
„Labai apmaudu, kad mes, Saugumo Taryba, negalėjome įvykdyti savo įsipareigojimų šiuo klausimu“, – sakė jis ir pridūrė, jog tikisi greito susitarimo.
Du mėnesius, „nepaisant pozicijų ir supratimo skirtumų, kurie vis dar trukdo konsensusui, diskusijos tarp valstybių narių buvo svarbios ir konstruktyvios“, AFP sakė Tuniso ambasadorius JT Kaisas Kabtani.
„Tunisas niekada neprarado vilties pasiekti kompromisą ir pritarimą pirmajai Saugumo Tarybos rezoliucijai nuo tada, kai COVID-19 pradėjo siaubti pasaulį“, – sakė jis.
Vienas diplomatas, nesutikęs skelbti savo pavardės, sakė, kad po pirmosios rezoliucijos žlugimo atėjo laikas užversti puslapį.
Kitas diplomatas, taip pat kalbėjęs anonimiškai, pridūrė, jog būtina vėl išjudinti darbą.
Tačiau po Saugumo Tarybos dviejų mėnesių tylos žala jau padaryta, sakė jis ir apgailestavo, kad pandemijos nulemta žmogiškoji tragedija nepaskatino greitai sutelkti paramos JT vadovo raginimui nutraukti ugnį įvairiuose pasaulio konfliktuose.
JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso raginimo, pareikšto kovo 23 dieną, kai kuriose šalyse tam tikru mastu buvo paisoma, bet dabar smurtas vėl atsinaujinęs ar suintensyvėjęs, ypač Afganistane, Jemene ir Libijoje.
