Šis sprendimas yra pirmasis svarbus žingsnis siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už karo nusikaltimus, įvykdytus per jau beveik šešerius metus trunkantį brutalų konfliktą.
Per balsavimą 193 nares turinčioje Generalinėje Asamblėjoje už rezoliuciją dėl tyrimo mechanizmo pasisakė 105 narės, 15 balsavo prieš, o 52 susilaikė.
Ši komisija glaudžiai bendradarbiaus su nuo 2011 metų rugpjūčio dirbančia JT tyrimų komisija, kuri buvo įgaliota aiškintis tarptautinių žmogaus teisių normų pažeidimus Sirijos pilietiniame kare, nusinešusiame jau per 310 tūkst. gyvybių.
Pagrindinė Damasko režimo sąjungininkė Rusija bei Kinija 2014 metais blokavo pastangas pasiekti, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas imtųsi tirti karo nusikaltimus Sirijoje.
Pilietinės visuomenės grupės taip pat renka dokumentus, vaizdo medžiagą bei liudininkų parodymus, kurie vėliau galėtų būti panaudoti teismo procesuose.
Prie Lichtenšteino iniciatyvos parengti rezoliuciją dėl komisijos sudarymo prisidėjo 58 šalys, tarp jų Jungtinės Valstijos, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija bei Vokietija, taip pat įtakingos regiono valstybės Turkija, Saudo Arabija ir Kataras.
Pagrindinė Damasko režimo sąjungininkė Rusija bei Kinija 2014 metais blokavo pastangas pasiekti, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas imtųsi tirti karo nusikaltimus Sirijoje.
Sirijos ambasadorius Jungtinės Tautose Basharas Jafaari pasmerkė trečiadienį priimtą rezoliuciją. Jis sakė, kad šis žingsnis pažeidžia JT chartiją ir yra „akivaizdus kišimasis į JT valstybės narės vidaus reikalus“.
Rusija, Kinija bei Iranas buvo tarp šalių, balsavusių prieš rezoliuciją.
Rezoliucija įpareigoja JT generalinį sekretorių per 20 dienų informuoti apie naujos komisijos sudarymą. Komisijos veiklą finansuos JT.
Komisija „rinks, kaups, saugos ir analizuos tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimų įrodymus ir rengs bylas, kad būtų palengvinti ir paspartinti sąžiningi ir nepriklausomi baudžiamieji procesai“, rašoma dokumente.
