Nepaisant Teherano pastangų išvengti tyrimo ir Kinijos bandymo paskutinę minutę sušvelninti rezoliucijos toną, pasiūlymui pradėti tyrimą dėl Irano atsako į besitęsiančius protestus 47 narius vienijančioje taryboje pritarė didesnė negu tikėtasi dauguma.
Už rezoliuciją balsavo 25 nariai, 16 susilaikė, o prieš balsavo tik šešios šalys – Armėnija, Kinija, Kuba, Eritrėja, Pakistanas ir Venesuela.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas palankiai įvertino balsavimo rezultatus, kurie, anot jo, parodė, kad JT aukščiausia teisių gynimo institucija „pripažįsta padėties Irane sunkumą“.
„Šiandien įsteigta faktų nustatymo misija padės užtikrinti, kad asmenys, kurie dalyvauja toliau žiauriai malšinant Irano žmonių protestus, būtų nustatyti, o jų veiksmai būtų patvirtinti dokumentais“, – pažymėjo jis pranešime.
Balsavimas buvo surengtas Vokietijos ir Islandijos, kurias palaikė 50 šalių, prašymu sušaukto skubaus Žmogaus teisių tarybos posėdžio pabaigoje.
Posėdis buvo surengtas siekiant apsvarstyti padėtį Irane, kurį jau du mėnesius krečia masiniai protestai, kilę dėl M.Amini mirties.
Ši 22 metų kurdų kilmės iranietė mirė praėjus trims dienoms po to, kai ją Teherane suėmė liūdnai pagarsėjusi moralės policija dėl įtariamo šiitiškoje respublikoje galiojančio privalomo hidžabo dėvėjimo įstatymo pažeidimo.
Irano valdžia pastaruoju metu vis dažniau griebiasi smurto malšindama demonstracijas, kurios jau peraugo į plataus masto judėjimą prieš teokratiją, Irane įsiviešpatavusią nuo 1979 metų, kai buvo nuverstas šachas.
Ketvirtadienį vykusiame Žmogaus teisių tarybos posėdyje Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas tvirtino, kad „nereikalingas ir neproporcingas jėgos naudojimas privalo būti nutrauktas”.
Pasak V.Turko, kuris reporteriams sakė, jog buvo siūlęs atvykti į Iraną, bet nesulaukė jokio Teherano atsakymo, po M.Amini mirties slopinant demonstracijas žuvo daugiau kaip 300 žmonių.
Osle įsikūrusi Irano žmogaus teisių grupė (IHR) yra suskaičiavusi, kad malšinant protestus žuvo daugiau kaip 400 žmonių, įskaitant daugiau kaip 50 vaikų.
V.Turkas taip pat pažymėjo, kad per protestus iki šiol buvo suimta apie 14 tūkst. žmonių, įskaitant vaikus, ir pabrėžė, kad „tai stulbinantis skaičius“.
Pasak jo, oficialių šaltinių duomenimis, šiuo metu mirties bausmė gresia mažiausiai 21 per protestus suimtam asmeniui.
Tuo tarpu Irano viceprezidento pavaduotoja moterų ir šeimos reikalams Khadijeh Karimi Ženevoje vykusiame Tarybos posėdyje pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir Europos šalys, kurios ragino surengti ketvirtadienio susitikimą, „stokoja moralinio patikimumo pamokslauti kitiems apie žmogaus teises ir prašyti specialios sesijos dėl Irano“.
Lietuva išreiškė paramą misijai žmogaus teisių pažeidimams Irane ištirti
Lietuva reiškia paramą Nepriklausomos faktų nustatymo misijos žmogaus teisių pažeidimams Irane ištirti įsteigimą.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, viceministras Mantas Adomėnas šią paramą išreiškė ketvirtadienį dalyvaudamas JT Žmogaus teisių tarybos specialiojoje sesijoje, skirtoje blogėjančiai žmogaus teisių padėčiai Irane aptarti, ypač dėl grubiai pažeidžiamų moterų ir vaikų teisių.
Ši komisija turėtų rinkti, sisteminti ir įvertinti įrodymus, kurių pagrindu būtų siekiama nubausti asmenis, atsakingus už grubius žmogaus teisių pažeidimus, ypač moterų ir vaikų atžvilgiu.
„Lietuva solidarizuojasi su Irano žmonėmis ir palaiko jų siekį naudotis teise į taikius susirinkimus, nuomonės ir saviraiškos laisve bei kitomis pagrindinėmis laisvėmis“, – pabrėžė viceministras.
Anot M.Adomėno, tarptautinė bendruomenė negali likti nuošalyje ir turi tinkamai reaguoti į rimtus ir sisteminius žmogaus teisių pažeidimus Irane.
„Mirties bausmės taikymas ir neproporcingas jėgos naudojimas prieš taikius protestuotojus yra nepriimtinas, ir mes griežtai smerkiame tokius veiksmus“, – sakė viceministras.
JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje Taip pat pasmerktas Irano įsitraukimas į Rusijos karą prieš Ukrainą, tiekiant ginklus valstybei agresorei. Irano valdžios institucijos paragintos įgyvendinti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus bei susilaikyti nuo smurto tiek savo šalyje, tiek užsienyje.
Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga jau įvedė sankcijas Iranui dėl bepiločių orlaivių naudojimo Ukrainoje. Iranas teigia dronus Rusijai, kuriuos ši naudoja atakuoti ir Ukrainos energetikos infrastruktūrą bei civilinius taikinius, pristatęs dar iki karo Ukrainoje. Kyjivas teigia turintis įrodymų, kad dronai buvo pristatomi ir po Rusijos invazijos.
JT Žmogaus teisių tarybos nare Lietuva pirmą kartą išrinkta 2022–2024 metų laikotarpiui.