Irano užsienio reikalų ministerija šį sprendimą pasveikino kaip „pergalę“. Teheranas atitinkamą ieškinį Hagoje įsikūrusiam Tarptautiniam Teisingumo Teismui (TTT) pateikė prieš trejus metus.
Teheranas argumentuoja, kad D.Trumpas pažeidė 1955 metų JAV ir Irano draugystės sutartį, kai pasitraukė iš 2015 metų branduolinio susitarimo ir atnaujino sankcijas, nors dėl to prieštaravo Vašingtono sąjungininkai Europoje ir kitos sutarties signatarės.
Vašingtonas teigė, kad TTT neturi jurisdikcijos svarstyti šį skundą ir kad turėtų ieškinį atmesti. Be to, JAV argumentavo, kad sankcijos yra būtinos, nes Iranas kelia „didžiulę grėsmę“ tarpautiniam saugumui.
Vis dėlto JT teismo teisėjai atmetė visus JAV prieštaravimus.
TTT pirmininkas Abdulqawi Ahmedas Yusufas sakė, kad teismas „priėjo išvadą, jog jis turi jurisdikciją.... atsižvelgti į Irano Islamo Respublikos pateiktą pareiškimą“.
Vis dėlto teismo, įkurto po Antrojo pasaulinio karo spręsti ginčams tarp JT narių, galutinė nutartis gali būti paskelbta po kelių mėnesių ar net metų.
Pagal 2015 metų susitarimą, oficialiai vadinamą Bendru išsamių veiksmų planu (JCPOA) Teheranas sutiko apriboti savo branduolinę programą ir įsileisti tarptautinius inspektorius, kad Vakarų šalys atšauktų daug metų šiitiškai respublikai taikytas sankcijas.
Tačiau D.Trumpui iš šios sutarties pasitraukus Iranas pareiškė, kad Vašingtonas pažeidė 1955 metų Draugystės sutartį, sudarytą dar prieš 1979 metų islamo revoliuciją, per kurią buvo nuverstas proamerikietiškas Irano šachas ir buvo nutraukti ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis.
Iranas sakė, kad sugrąžintos sankcijos sukėlė „sunkumų ir kančių“ bei „griovė milijonų žmonių gyvenimą“.
