JT teismas pailgino laisvės atėmimo bausmes S.Miloševičiaus padėjėjams

72 metų Jovica Stanišičius ir 73 metų buvęs jo pavaduotojas Franko Simatovičius buvo nuteisti už paramą serbų mirties būriui, kuris 1992 metais žudė, prievartavo ir plėšikavo Bosnijos Bosanski Šamaco mieste.

Nuteistieji apskundė nuosprendžius dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.

Prokurorai buvo apskundę išteisinamąjį nuosprendį dėl keleto kitų kaltinimų ir prašė teismo, vadinamo Tarptautinių baudžiamųjų tribunolų mechanizmu (MICT), skirti ilgesnę bausmę.

„Apeliacinė kolegija atmeta Stanišičiaus ir Simatovičiaus apeliacinius skundus... ir skiria jiems laisvės atėmimo bausmes po 15 metų“, – pareiškė vyriausioji apeliacinio teismo teisėja Graciela Gatti Santana.

Ši byla nagrinėjama jau du dešimtmečius, yra ilgiausia ir paskutinė JT tribunole, nagrinėjančiame nusikaltimus, susijusius su buvusią Jugoslaviją po komunistinio režimo žlugimo krėtusiais karais.

Šie du veikėjai buvo sulaikyti 2003 metais, o 2013 metais per pirmąjį teismo procesą buvo išteisinti, tačiau teismas nurodė bylą nagrinėti iš naujo.

„Šis pareiškimas yra svarbus etapas mechanizmo istorijoje... Apeliacinė kolegija skelbia paskutinį sprendimą dėl apeliacinio skundo“, – sakė G.Gatti Santana.

MICT perėmė bylas, likusias iš Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ), kuris buvo uždarytas 2017 metais, patraukus atsakomybėn pagrindinius įtariamuosius dėl Balkanų karų.

Teroro kampanija

Įtariamieji, įskaitant Bosnijos serbų politinį lyderį Radovaną Karadžičių ir kariuomenės vadą Ratko Mladičių, jau anksčiau buvo nuteisti pirminiame tarptautiniame teisme, o pats S.Miloševičius 2006 metais mirė Hagos karo nusikaltimų tribunolo kalėjime.

Tačiau J.Stanišičiaus ir F.Simatovičiaus byla užsitęsė kur kas ilgiau.

Prieš dešimtmetį po penkerius metus trukusio teismo proceso abu žvalgybininkai buvo išteisinti, tačiau 2015 metais TBTBJ, kilus visuomenės pasipiktinimui, nurodė bylą nagrinėti iš naujo.

2021-aisiais teisėjai nuteisė šiuos veikėjus už pagalbą rengiant ir dislokuojant serbų pajėgas, 1992 metų balandį užimant Bosanski Šamacą.

Teisėjai teigė, kad serbų pajėgos pradėjo teroro kampaniją ne serbams išvaryti, kurios metu buvo prievartaujama, plėšiami ir griaunami religiniai pastatai mieste.

Jie taip pat laikė Bosnijos musulmonus ir kroatus šešiuose sulaikymo centruose, kur jie dirbo priverstinį darbą, buvo nuolat mušami, kankinami ir, kartais, žudomi.

Apeliacinės instancijos teisėjai panaikino pirminio proceso išvadą, kad nepakanka įrodymų, jog J.Stanišičius ir F.Simatovičius dalyvavo S.Miloševičiaus etninio valymo kampanijoje, kai buvo siekiama išstumti kroatus ir musulmonus bei įkurti „Didžiąją Serbiją“.

Kaltinamųjų advokatai teigė, kad 2021 metų nuosprendžiu neįrodyta, jog šie du veikėjai kontroliavo serbų pajėgas, nusiaubusias Bosanski Šamacą.

Per Balkanų karus žuvo apie 130 000 žmonių, o milijonai buvo priversti palikti namus.

Regione ir toliau tvyro įtampa. Pirmadienį Kosovo šiaurėje kilo susirėmimai tarp etninių serbų ir NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų.