Tokį tyrimą JT pradėjo pasirodžius vidaus ataskaitai, kurioje sakoma, kad Rusijos piliečiai sulaikė ir kankino mažiausiai vieną civilį.
Remiantis JT ataskaita, rusai penkioms dienoms sulaikė vieną centrinio Bambari miesto gyventoją ir nuolat prieš jį smurtavo, pavyzdžiui raižydami peiliu jam nugarą ir nupjaudami jam pirštą.
Sausio 15 dieną parengtoje ataskaitoje, su kurios turiniu susipažino naujienų agentūra AFP, esama nuotraukų, kuriose matyti randai ant vyro nugaros ir jo sužalota ranka.
Sostinėje Bangyje duodamas interviu AFP vyras, prisistatęs turgaus prekeiviu Mahamatu Nouru Mamadou išgyventus kankinimus ir pabrėžė, kad baiminosi dėl savo gyvybės.
„Jie kankino mane nuo 8 iki 17 valandos. Jie mušė mane grandinėmis, geležinėmis lazdomis, jie dūrė man peiliu į pėdą, taip pat į rankas ir petį. Jie išmušė man dantį plyta“, – sakė jis.
Gilūs randai
Jis parodė gilius randus ant jo kojų, rankų ir pečių, taip pat žymes ant riešų ir kulkšnių, kur jis buvo surištas.
Jam buvo nupjautas mažylis pirštas, o ant kitų pirštų yra gausu randų.
M.N.Mamadou sausio 11 dieną sulaikė Centrinės Afrikos Respublikos pajėgų (FACA) kariai, miniai klaidingai jį apkaltinus priklausant sukarintai organizacijai „Seleka“ – daugiausiai iš musulmonų grupuočių sudarytam judėjimui, 2012 metais pradėjusiam šalies šiaurėje sukilimą.
„Jie nuvežė mane į rotušę, kur bazuojasi FACA ir rusai. Rusai mane apklausė, klausė manęs, ar esu „Seleka“ narys“, ar turiu ginklų“, – sakė M.N.Mamadou.
2013 metais „Seleka“ nuvertė krikščionį prezidentą Francois Bozize'ą, o šalis nugrimzdo į krizę. Vėliau sukilėliai buvo išstumti iš valdžios.
„Jie surišo man rankas ir uždengė man galvą striuke ir pradėjo mane daužyti. Jie surišo mane visai nakčiai. Vėliau jie nuvežė mane į savo bazę“, – teigė vyras.
„Jie pasiėmė didelį peilį ir nupjovė man pirštą. Jie kapojo man ir kitus pirštus, o paskui smaugė mane grandine“, – atskleidė jis ir pridūrė, kad patalpoje tuomet buvo vienas FACA vertėjas ir keli rusai.
Kariniai „instruktoriai“
JT žiniomis, M N.Mamadou buvo paleistas sausio 15 dieną, į šį reikalą įsikišus Vidaus saugumo pajėgoms (FSI). Pasak JT pareigūnų, jos pradėjo tyrimą.
Maskvos įtaka CAR didėja nuo 2017 metų, kai JT remiama šalies vyriausybė paprašė pagalbos kovoje su šalyje siaučiančiais kovotojais.
Rusija jau parūpino ginklų, karininkų, mažiausiai 170 karinių „instruktorių“ ir vieną patarėją saugumo klausimais prezidentui Faustinui-Archange'ui Touaderai.
Remiantis Rusijos ir Vakarų žiniasklaidos pranešimais, šie kariniai instruktoriai yra samdiniai, palaikantys glaudžius ryšius su rusų kasybos bendrovėmis, o dislokuotos pajėgos gali būti daug gausesnės nei pranešama oficialiai.
Praėjusį mėnesį Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas kritikavo sprendimą dislokuoti CAR Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ samdinius.
Pernai CAR buvo užpulti ir nužudyti trys rusų žurnalistai, tyrę šios bendrovės veiklą.
Siekdama stabilizuoti šią neramią šalį vyriausybė anksčiau šį mėnesį pasirašė taikos susitarimą su 14 ginkluotų grupuočių.
