Kalbėdamas Niujorke, JT generalinis sekretorius karščius Šiaurės pusrutulyje pavadino siaubingais ir pridūrė, kad „pasaulinio atšilimo era baigėsi, atėjo pasaulinio virimo era“.
Praėjusią savaitę vyriausiasis NASA klimatologas Gavinas Schmidtas sakė, kad 2023 metų liepa bus ne tik pats karščiausias mėnuo nuo stebėjimų pradžios, bet ir karščiausias per „šimtus, jei ne tūkstančius metų“, o JT ir Europos Sąjunga ketvirtadienį įspėjo, kad taip atrodo pasaulio klimato ateitis.
Dėl pasaulinio atšilimo sustiprėję karščiai šį mėnesį alina dalį Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos, nuo miškų gaisrų kenčia Kanada ir dalis Pietų Europos.
Pasaulio meteorologijos organizacija ir ES klimato kaitos tarnyba „Copernicus“ (C3S) teigia, kad „labai tikėtina, jog 2023 metų liepa bus karščiausia liepa ir taip pat karščiausias mėnuo per visą istoriją“.
Paprastai šie rekordai, pagal kuriuos nustatoma vidutinė oro temperatūra visame pasaulyje, viršijami šimtosiomis laipsnio dalimis. Tačiau per pirmąsias 23 liepos mėnesio dienas vidutinė temperatūra buvo 16,95 laipsnio Celsijaus ir gerokai viršijo ankstesnį 2019 m. liepos mėnesį pasiektą 16,63 laipsnio Celsijaus rekordą.
Duomenys, naudojami šiems įrašams stebėti, siekia 1940 m., tačiau daugelis mokslininkų teigia, kad beveik neabejotina, jog ši temperatūra yra šilčiausia, kokią planeta matė per 120 000 metų, atsižvelgiant į tai, ką žinome iš tūkstantmečius kauptų klimato duomenų, gautų iš medžių žiedų, koralinių rifų ir giluminių jūros nuosėdų branduolių.
Visa tai rodo, kad Šiaurės pusrutulyje laukia karšta vasara, kuri gali būti beprecedentė. „Tikimybė, kad vasara bus rekordinė, tikrai yra palanki“, – sakė Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos direktorius Carlo Buontempo, nors įspėjo, kad dar per anksti tai tvirtai teigti.
Karščio padariniai – akivaizdūs. Kai kuriose JAV dalyse temperatūrai pakilus virš 50 laipsnių pagal Celsijų, padaugėjo su karščiu susijusių mirčių, o žmonės patiria gyvybei pavojingų nudegimų nukritę ant įkaitusios žemės.
Viduržemio jūros regione dėl aukštos temperatūros siautėjant miškų gaisrams žuvo daugiau kaip 40 žmonių. Azijoje užsitęsusios intensyvios karščio bangos nusineša žmonių gyvybes ir kelia grėsmę maisto saugumui.
Neseniai atliktame tyrime nustatyta, kad klimato kaita atliko „absoliučiai didžiulį“ vaidmenį šios vasaros karščio bangoms JAV, Kinijoje ir Pietų Europoje.
Atėjęs El Nino – natūralus klimato svyravimas, turintis šiltėjimo poveikį, – neturėjo didelės įtakos temperatūrai, nes jis dar tik vystosi, tačiau, pridūrė ji, kitais metais jis vaidins daug didesnį vaidmenį ir, tikėtina, dar labiau pakels temperatūrą, sako „Copernicus“ direktoriaus pavaduotoja Samantha Burgess.
Žinia, kad liepa bus karščiausias mėnuo, pasirodė po daugybės nerimą keliančių rekordų, kurie šią vasarą jau buvo mušami.
Praėjusį mėnesį buvo užfiksuotas karščiausias birželis istorijoje.
Liepos mėnesį pasaulyje buvo užfiksuota karščiausia diena per visą istoriją. Liepos 6 d. vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo iki 17,08 laipsnio Celsijaus, remiantis „Copernicus“ duomenimis, ir pagerino ankstesnį 2016 m. rugpjūčio mėn. pasiektą 16,8 laipsnio Celsijaus temperatūros rekordą.
„Praėjo septyni 2023-ųjų mėnesiai, o beveik kiekvienas šių metų mėnuo pateko į penketuką šilčiausių per visą istoriją", – sakė S.Burgess ir pridūrė, kad jei tendencijos išliks ir rudenį bei žiemą, tikėtina, kad 2023 m. bus vieni šilčiausių kada nors užfiksuotų metų.
Vandenynų temperatūra taip pat yra rekordinė. Gegužės viduryje pasaulinio vandenyno paviršiaus temperatūra pasiekė tam metų laikui „precedento neturintį lygį“.
„To, ką matome dabar, dar nebuvome matę“, – sakė S.Burgess.