JT vadovas: pasaulis nesugeba apsaugoti civilių gyventojų kovų zonose

Pasaulis nesugeba apsaugoti civilių gyventojų, praėjusiais metais smarkiai išaugus konfliktų ir jų sukeltų humanitarinių sukrėtimų skaičiui, antradienį pareiškė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
Kyjivas
Kyjivas / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

2022 metais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais, Jungtinės Tautos užfiksavo 53 proc. daugiau civilių žūčių. Nurodoma, kad per 12 konfliktų žuvo beveik 17 000 civilių.

Paminėjęs civilių žūtis Ukrainoje ir Sudane, sugriautas mokyklas Etiopijoje ir žalą vandens infrastruktūrai Sirijoje, A.Guterresas įspėjo JT Saugumo Tarybą, kad „pasaulis nevykdo savo įsipareigojimų apsaugoti civilius gyventojus; įsipareigojimų, įtvirtintų tarptautinėje humanitarinėje teisėje“.

Šalia Rusijos ambasadoriaus Vasilijaus Nebenzios sėdėjęs A.Guterresas sakė, kad JT atliktas tyrimas apie elgesį su civiliais karo zonose parodė, jog 94 proc. „sprogstamųjų ginklų“ aukų apgyvendintose teritorijose pernai buvo civiliai, o daugiau kaip 117 mln. žmonių, daugiausia dėl karo ir nesaugumo, susidūrė su ūmiu badu.

Užfiksuota, kad vien Ukrainoje, kuri jau daugiau nei metus kovoja su Rusijos invazija, žuvo beveik 8 000 ir buvo sužeista daugiau nei 12 500 civilių, nurodė JT ir pridūrė, kad tikrieji skaičiai greičiausiai yra didesni.

JT vadovas pridūrė, kad dėl konfliktų, smurto, žmogaus teisių pažeidimų ir persekiojimo iš namų priverstinai išvykusių pabėgėlių skaičius pasaulyje pasiekė 100 milijonų.

JT Saugumo Taryboje antradienį taip pat kalbėjo Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) vadovė Mirjana Spoljaric Egger. Ji sakė, kad „kol mes čia kalbame, daugybė civilių konfliktuose visame pasaulyje patiria tikrą pragarą“.

„Bet kurią minutę kita raketa gali sunaikinti jų namus, mokyklą, kliniką ir visus, kas ten yra, – sakė ji. – Bet kurią savaitę jiems gali pritrūkti maisto ar vaistų.“

Gegužę JT Saugumo Tarybai rotacijos tvarka pradėjusios pirmininkauti Šveicarijos prezidentas Alainas Bersetas sakė, kad visos konflikto šalys privalo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės.

„Konfliktai yra pagrindinė bado priežastis“, – sakė jis. Vis daugiau žmonių susiduria su dideliu maisto trūkumu, o daugiausia jų gyvena konfliktų zonose, pavyzdžiui, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Sudane ir Sachelyje, „arba kitose vietose, kur smurtas yra endeminis, pavyzdžiui, Haityje“, pažymėjo A Bersetas.

Prancūzijos ambasadorius JT Nicolas de Riviere'as išskyrė įtariamus teisių pažeidimus, Rusijos vykdomus Ukrainoje, o Rusijos karinės samdinių bendrovės „Wagner“ – Centrinės Afrikos Respublikoje bei Malyje.

Jis pridūrė, kad praėjusiais metais per ginkluotus konfliktus nužudytų civilių gyventojų skaičiaus padidėjimas kelia didelį nerimą.

„Civiliai gyventojai per ilgai kenčia nuo mirtinų ginkluotų konfliktų padarinių, – sakė A.Guterresas. – Atėjo laikas įvykdyti savo pažadą juos apsaugoti.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis