„Iki šiol mums nepaprastai sekėsi. Tačiau sėkmė nėra strategija. Ji taip pat neapsaugo nuo geopolitinės įtampos, peraugančios į branduolinį konfliktą“, – sakė A.Guterresas, pradėdamas Branduolinio ginklo neplatinimo sutarčiai (NPT) priklausančių šalių konferenciją.
„Šiandien žmoniją nuo branduolinio susinaikinimo skiria tik vienas nesusipratimas, vienas apsiskaičiavimas“, – kalbėjo jis ir paragino valstybes „pastatyti žmoniją ant naujo kelio pasaulio be branduolinių ginklų link“.
A.Guterresas savo pastabas išsakė 1970 metais įsigaliojusios tarptautinės sutarties, kuria siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui, 10-ojoje peržiūros konferencijoje.
JT būstinėje Niujorke vykstantį susitikimą nuo 2020 metų kelis kartus teko atidėti dėl COVID-19 pandemijos. Ši konferencija truks iki rugpjūčio 26-osios.
A.Guterresas sakė, kad ši konferencija yra „proga sustiprinti“ sutartį ir „pritaikyti ją nerimą keliančiam mus supančiam pasauliui“, paminėdamas Rusijos karą Ukrainoje ir įtampą Korėjos pusiasalyje bei Viduriniuose Rytuose.
„Branduolinių ginklų eliminavimas yra vienintelė garantija, kad jie niekada nebus panaudoti“, – pabrėžė JT generalinis sekretorius ir pranešė, kad jis apsilankys Hirošimoje per vėliau šią savaitę minėsimas 1945-aisiais Jungtinių Valstijų įvykdyto šio Japonijos miesto atominio bombardavimo metines.
„Šiuo metu viso pasaulio arsenaluose laikoma beveik 13 000 branduolinių ginklų. Visa tai vyksta tuo metu, kai didėja branduolinio ginklo platinimo pavojus ir silpsta apsaugos priemonės, užkertančios kelią eskalacijai“, – pridūrė A.Guterresas.
Sausį penkios nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės – Jungtinės Valstijos, Kinija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija – įsipareigojo užkirsti kelią tolesniam branduolinių ginklų platinimui.
2015 metais vykusioje ankstesnėje sutarties peržiūros konferencijoje šalims nepavyko susitarti dėl esminių klausimų.
JAV ir sąjungininkės priekaištauja Rusijai dėl kalbų apie branduolinius ginklus
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės pirmadienį priekaištavo Rusijai dėl „neatsakingų ir pavojingų“ kalbų apie galimą branduolinių ginklų dislokavimą, Jungtinėse Tautose prasidėjus svarbios sutarties peržiūrėjimui.
„Po Rusijos neišprovokuoto ir neteisėto karo prieš Ukrainą raginame Rusiją atsisakyti savo neatsakingos ir pavojingos branduolinės retorikos bei elgesio, laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų“, – sakoma JAV, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pareiškime.
„Branduoliniai ginklai, kol jie egzistuoja, turėtų tarnauti gynybos tikslais, atgrasyti agresiją ir užkirsti kelią karui. Mes smerkiame tuos, kas panaudotų ar grasintų panaudoti branduolinius ginklus dėl karinės prievartos, bauginimo ir šantažo“, – sakoma jame.
Šiuo metu taip pat didėja susirūpinimas dėl branduolinių technologijų plitimo, ypač Irane ir Šiaurės Korėjoje, ir dėl spartaus Kinijos branduolinio arsenalo didinimo.
Nors penkios svarbiausios branduolinės galybės yra tarp 191 valstybės, dalyvaujančios NPT, šio susitarimo nėra pasirašę Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja.
„NPT sumažino niokojamo branduolinio karo riziką ir tolesnis šios rizikos mažinimas privalo būti prioritetas visoms NPT valstybėms ir šiai peržiūros konferencijai“, – pareiškė JAV, Prancūzija ir JK.
Pareiškime nurodoma, kad Iranui, šiuo metu dalyvaujančiam derybose dėl jo branduolinės veiklos apribojimo, negalima pasigaminti branduolinio ginklo, o Šiaurės Korėja raginama sustabdyti savo branduolinius bandymus ir su branduoliniais pajėgumais susijusius raketų paleidimus.
Atskirame pareiškime JAV prezidentas Joe Bidenas paragino Rusiją ir Kiniją įsitraukti į derybas dėl branduolinių ginklų kontrolės.
JAV lyderio teigimu, ypač Maskva turi pareigą po invazijos į Ukrainą pademonstruoti atsakingumą.
Savo pareiškime JAV prezidentas pakartojo, kad jo administracija yra pasirengusi „sparčiai derėtis“ dėl susitarimo, turinčio pakeisti 2026 metais pasibaigsiančią naująją Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį dėl Vašingtono ir Maskvos turimų tarpžemyninių branduolinių pajėgų apribojimo.
„Rusija turėtų pademonstruoti, kad yra pasirengusi atnaujinti darbą dėl branduolinių ginklų kontrolės, – sakė J.Bidenas. – Tačiau deryboms reikia norinčio, sąžiningai veikiančio partnerio, o Rusijos brutali ir neišprovokuota agresija Ukrainoje sudaužė taiką Europoje ir yra išpuolis prieš pagrindinius tarptautinės tvarkos principus.“
Kalbėdamas apie Kiniją, didinančią savo daug mažesnį branduolinį arsenalą, J.Bidenas sakė, kad ši komunistinė valstybė kaip nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė yra įpareigota „dalyvauti derybose, sumažinsiančiose apsiskaičiavimo riziką ir spręsiančioje destabilizuojamą karinę dinamiką“.
„Priešintis realiam įsipareigojimui dėl ginklų kontrolės ir branduolinių [ginklų] neplatinimo nenaudinga nė vienai iš mūsų šalių, kaip ir pasauliui“, – pabrėžė JAV prezidentas.
Anot J.Bideno, branduolinės supergalios, ypač Rusija ir JAV, turi nustatyti toną užtikrindamos svarbios Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT), kuria siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų technologijų plitimui pasaulyje, gyvybingumą.
„NPT klestėjimas visuomet priklausė nuo prasmingų, abipusių Jungtinių Valstijų ir Rusijos Federacijos ginklų limitų. Net Šaltojo karo įkarštyje Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga sugebėjo dirbti drauge palaikydamos mūsų bendrą atsakomybę užtikrinti strateginį stabilumą“, – sakė J.Bidenas.
„Pasaulis gali būti tikras, kad mano administracija toliau rems NPT ir sieks stiprinti neplatinimo architektūrą, visur saugančią žmones“, – pabrėžė jis.
V.Putinas: branduolinio karo niekas nelaimėtų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį sakė, kad branduoliniame kare laimėtojų negali būti ir kad toks karas niekada neturi būti pradėtas.
Kreipdamasis į NPT konferenciją V.Putinas tvirtino, kad Rusija lieka ištikima sutarties „raidei ir dvasiai“.
„Branduoliniame kare negali būti nugalėtojų, ir jis niekada neturi būti sukeltas“, – sakė Rusijos lyderis.
Rusijos ir Vakarų ryšiai trūkinėja nuo vasario 24-osios, kai V.Putinas pasiuntė savo kariuomenę į provakarietišką Ukrainą.
Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė pirmadienį priekaištavo Rusijai dėl „neatsakingų ir pavojingų“ kalbų apie galimą branduolinių ginklų dislokavimą.
Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios V.Putinas skelbia menkai užmaskuotus grasinimus apie pasirengimą dislokuoti rusų taktinius branduolinius ginklus. Pagal Rusijos karinę doktriną tokie ginklai gali būti panaudoti siekiant priversti priešininką atsitraukti.
Rusijos valstybinė propaganda taip pat kalba apie branduolinių ginklų panaudojimą per šį konfliktą.
Kaip gegužės mėnesį įspėjo rusų redaktorius ir Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas, Kremliaus „propagandos kariai“ siekia, kad branduolinių ginklų panaudojimas būtų priimtinesnis Rusijos visuomenei.