„Laureatų pasiaukojimas byloja apie žmogaus teisių visuotinumą kritiniu metu“, – sakė JT Generalinės Asamblėjos pirmininkas Csaba Korosi, kuris vadovauja laureatų atrankos komitetui.
„Šiuo apdovanojimu viso pasaulio žmogaus teisių gynėjams siunčiama aiški žinia, kad tarptautinė bendruomenė yra dėkinga ir remia jų pastangas propaguoti visas žmogaus teises visiems“, – pridūrė jis.
Tarp 2023-iųjų laureatų yra nepriklausoma Baltarusijos teisių gynimo grupė „Viasna“, kurios įkūrėjas Alesis Beliackis šiuo metu atlieka 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Tarp laureatų taip pat yra moterų teisių aktyvistė iš Kongo Demokratinės Respublikos Julienne Lusenge, už vaikų teises kovojantis Julio Pereyra iš Urugvajaus ir Amano žmogaus teisių studijų centras iš Jordanijos.
Apdovanojimas taip pat atiteko Pasaulinei pilietinės visuomenės, čiabuvių tautų, socialinių judėjimų ir vietos bendruomenių koalicijai už visuotinę žmogaus teisės į švarią, sveiką ir tvarią aplinką pripažinimą. Šią koaliciją sudaro daugiau kaip 1 300 organizacijų iš 75 šalių.
Pasaulio gamtos fondo (WWF) atstovė Elaine Geyer-Allely teigė, kad apdovanojimas šiai koalicijai yra kolektyvinių pastangų galios ir pilietinės visuomenės svarbos kuriant teisingesnę ir ekologiškesnę ateitį įrodymas.
„Dabar turime kartu siekti, kad ši teisė būtų pripažinta konstituciškai ir įstatymiškai, kad ji duotų apčiuopiamos naudos žmonėms ir planetai“, – pridūrė ji.
1966 metais Generalinės Asamblėjos įsteigta ir kas penkerius metus teikiama prestižinė žmogaus teisių premija anksčiau buvo įteikta kovų su apartheidu lyderiui Nelsonui Mandelai, pakistanietei Nobelio taikos premijos laureatei Malalai Yousafzai, Jungtinių Valstijų 39-ajam prezidentui Jimmy Carteriui, buvusiai JAV pirmajai poniai Eleonorai Roosevelt ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui.