JT Žmogaus teisių taryba pritarė tyrimui dėl teisių pažeidimų per karą Ukrainoje

32 iš 47 Tarybos narių balsavo už kuo aukštesnio lygio tyrimą dėl įtariamų teisių pažeidimų, siekiant patraukti atsakomybėn kaltuosius.

„Prieš“ balsavo tik pati Rusija ir Eritrėja. Likusios 13 narių, įskaitant tradicines Maskvos šalininkes Kiniją, Venesuelą ir Kubą, susilaikė.

Šis JT Žmogaus teisių tarybos sprendimas turėtų parodyti prezidentui Vladimirui Putinui, kad prieš jį „yra visas pasaulis“, penktadienį pareiškė ukrainiečių ambasadorė Jevhenija Filipenko.

„Žinia Putinui buvo aiški: esi izoliuotas pasauliniu lygiu ir prieš tave yra visas pasaulis“, – po balsavimo žurnalistams sakė ji.

Šis smūgis Rusijai buvo suduotas JT Generalinei Asamblėjai Niujorke trečiadienį paskelbus savo įtaigų pareiškimą, priimtą 141 balsu ir sulaukusį tik penkių balsų „prieš“. Pareiškimu smerkiama Maskvos invazija ir reikalaujama nedelsiant pasitraukti iš Ukrainos.

Ženevoje įsikūrusi Žmogaus teisių taryba taip pat „griežčiausiais įmanomais žodžiais“ pasmerkė „žmogaus teisių... ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą“.

Kyjivo pateiktame tekste raginama „skubiai ir įrodomai išvesti Rusijos Federacijos karius ir Rusijos remiamas ginkluotas grupes iš visos Ukrainos teritorijos“.

Rusijos invazija į Ukrainą

Svarbiausia tai, kad penktadienio balsavimu atveriamas kelias įsteigti nepriklausomą tarptautinę tyrimų komisiją ir pradėti aukščiausio lygio tyrimą, kokį tik gali užsakyti Taryba. Komisija turės „ištirti visus įtariamus pažeidimus“, susijusius su Rusijos agresija prieš Ukrainą.

Patraukti atsakomybėn

Žmogaus teisių taryba ragina paskirti tris tyrėjus „tokių pažeidimų faktams, aplinkybėms, priežastims nustatyti“. Jie taip pat turės surinkti įrodymus „siekiant, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“.

Tuo metu Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) Hagoje jau pradėjo savo tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje.

Ukrainoje nuo kiek daugiau nei savaitę trunkančios invazijos pradžios jau žuvo šimtai civilių, o daugiau kaip 1,2 mln. žmonių pabėgo iš šalies.

„Dėkoju visiems, kas balsavo už teisingą reikalą“, – pasakė Ukrainos ambasadorė. Ji paragino „atsižvelgiant į situaciją“ tyrimą pradėti „kuo greičiau“.

„Tai bus svarbi institucija, papildysianti TBT darbą“, – sakė ji.

Greta stovint daugeliui kolegų, J.Filipenko pasidžiaugė, kad „visas pasaulis palaiko Ukrainą“.

Ji pabrėžė, kad į tai „turėtų atkreipti dėmesį žmonės iš Rusijos, įsakantys vykdyti pažeidimus... [Ukrainoje] ir juos vykdantys“.

„Įrodymai bus surinkti. Jūs būsite identifikuoti ir patraukti atsakomybėn“, – pridūrė ukrainiečių ambasadorė.

„Rusija liko viena“

Daug Ukrainos šalininkų taip pat akcentavo Žmogaus teisių tarybos penktadienio sprendimo svarbą.

„Šis balsavimas buvo įtaigus Rusijos veiksmų pasmerkimas, paremtas Tarybos narių iš visų pasaulio geografinių regionų“, – sakė JAV ambasadorė Bathsheba Nell Crocker.

„Tarptautinės bendrijos nariai palaiko Ukrainą ir aišku, kad Rusija liko viena“, – sakė ji.

Prieš balsavimą Rusijos atstovas Jevgenijus Ustinovas kategoriškai atmetė rezoliuciją ir tvirtino, kad jos „tikslas yra nukreipti dėmesį“ nuo Kyjivo esą vykdomų nusikaltimų.

Pasak jo, rezoliuciją remiančios šalys, kurių, naujausiais duomenimis, yra 68, „pasinaudos visomis priemonėmis, kad apkaltintų Rusiją“.

Per ankstesnius debatus Rusiją atsargiai parėmė kelios valstybės, tokios kaip Baltarusija, Eritrėja, Venesuela, Kuba ir Kinija. Pastarosios atstovas skundėsi „žmogaus teisių politizavimu“.

Tačiau dauguma šalių tvirtai parėmė Ukrainą.

Žmogaus teisių tarybos penktadienio sprendimas laikomas itin griežtu, nes anksčiau Taryba niekada nebuvo priėmusi tiesiogiai prieš Rusiją nukreiptos rezoliucijos.

Vis dėlto teisių gynimo grupės sakė, kad reikėjo žengti dar toliau, ir paragino išplėsti tyrimą, kad jis apimtų ir pažeidimus pačioje Rusijoje.

Kai kas taip pat ragino įtraukti į tekstą prašymą Generalinei Asamblėjai svarstyti Rusijos pašalinimą iš Žmogaus teisių tarybos. Kai kurios šalys, regis, pritarė tokiai minčiai.

Žurnalistų paklausta apie tai, J.Filipenko pabrėžė, kad neatmetamos jokios galimybės.