Rezoliucija, kuriai pritarė 28 iš 47 Tarybos valstybių narių, šešios buvo prieš, o 13 – susilaikė, yra pirmas kartas, kai svarbiausia Jungtinių Tautų teisių gynimo institucija išreiškė poziciją dėl kruviniausio per visą istoriją karo, apėmusio apgultą palestiniečių teritoriją.
Karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7-ąją „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo apie 1 170 izraeliečių ir užsieniečių, daugiausia civilių, rodo AFP vertinimas, paremtas oficialiais Izraelio duomenimis.
„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.
Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą.
„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija penktadienį pranešė, kad per beveik šešis mėnesius trunkantį Izraelio ir islamistų kovotojų karą šioje teritorijoje žuvo mažiausiai 33 091 žmogus.
Šia priemone, kuria siekiama kovoti su įvairiais Izraelio veiksmais, pavyzdžiui, trukdymu gauti geriamo vandens ir humanitarinės pagalbos siuntų į palestiniečių teritorijas ribojimu, taip pat raginama, kad JT remiami nepriklausomi tyrėjai praneštų apie ginklų, amunicijos ir dvejopo naudojimo daiktų – skirtų tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams, – kuriuos Izraelis galėtų panaudoti prieš palestiniečius, siuntas.
Vakarų šalių pozicijos dėl šios rezoliucijos, kuri nėra įpareigojanti, išsiskyrė: tarp jai nepritarusių buvo JAV ir Vokietija, kelios susilaikė, o kai kurios Europos šalys balsavo už.
Izraelis, prie kurio kartais prisijungia ir Jungtinės Valstijos, reguliariai kritikuoja Tarybą dėl, žydų valstybės nuomone, jos antiizraelietiško nusistatymo. Taryba yra patvirtinusi daug daugiau rezoliucijų prieš Izraelį dėl jo veiksmų palestiniečių atžvilgiu nei prieš bet kurią kitą šalį.
Rezoliucija priimta, kai vis daugiau dėmesio skiriama ginklų tiekimo Izraeliui, ypač iš jo didžiausios rėmėjos Jungtinių Valstijų, klausimui, šaliai tęsiant karinę kampaniją Gazos Ruože.
Izraelio ambasadorius prie JT Ženevoje Meiravas Eilonas Shaharas (Meiravas Eilonas Šaharas) pasmerkė rezoliuciją kaip „dėmę Žmogaus teisių tarybai ir visoms JT“.
Griežtai suformuluotame tekste šalys raginamos „nutraukti ginklų, šaudmenų ir kitos karinės įrangos pardavimą, perdavimą ir nukreipimą Izraeliui [...] siekiant užkirsti kelią tolesniems tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams ir žmogaus teisių pažeidimams bei piktnaudžiavimams“.
Jame pabrėžiama, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas sausį nusprendė, kad „egzistuoja tikėtina genocido grėsmė“ Gazos Ruože.
Penktadienio rezoliucijoje, kurią visų Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) valstybių narių, išskyrus Albaniją, vardu pateikė Pakistanas, taip pat raginama „nedelsiant nutraukti ugnį ir nedelsiant suteikti skubią humanitarinę pagalbą ir prieigą“.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį griežtai įspėjo Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahų), kad JAV parama Izraelio kampanijai Gazos Ruože ateityje priklausys nuo to, ar greitai bus imtasi naujų priemonių civiliams gyventojams ir pagalbos darbuotojams apsaugoti.
Tai buvo pirmas kartas, kai J. Bidenas pagrasino persvarstyti savo paramą, jei Izraelis nepakeis savo taktikos ir į apsuptą anklavą neįleis daugiau humanitarinės pagalbos.