Savo kelionės metu ji aplankys skurdžias stovyklas, kuriose gyvena beveik milijonas rohinjų pabėgėlių iš Mianmaro.
Dauguma pabėgėlių pasitraukė į Bangladešą, kai 2017 metais kaimyniniame Mianmare prasidėjo karinis puolimas, kurį Jungtinės Valstijos kovą pripažino genocidu.
Tarptautinis Teisingumo Teismas praėjusį mėnesį uždegė žalią šviesą svarbiai bylai, kurioje budistų dominuojama šalis kaltinama esanti atsakinga už rohinjų genocidą.
Praėjus penkeriems metams pabėgėliai atsisako grįžti namo, nes kariuomenės valdomas Mianmaras negarantuoja jų saugumo ir teisių. Bangladešas dėl to tampa vis nekantresnis.
Bangladešas sulaukė kritikos dėl savo teisių padėties vadovaujant ministrei pirmininkei Sheikh Hasinai. M.Bachelet savo vizito metu turi susitikti su ja ir su vietos aktyvistais.
Devynios grupės, įskaitant „Human Rights Watch“, pareiškė, kad M.Bachelet turėtų „viešai paraginti nedelsiant nutraukti rimtus pažeidimus, įskaitant neteisminius nužudymus, kankinimus ir priverstinius dingimus“ Bangladeše.
Gruodį Jungtinės Valstijos dėl šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų įvedė sankcijas liūdnai pagarsėjusiam Bangladešo elitiniam policijos daliniui ir septyniems aukšto rango saugumo pareigūnams, įskaitant nacionalinės policijos vadovą.
Pasak aktyvistų, valdant Sh.Hasinai, saugumo pajėgos per surežisuotus susišaudymus nužudė tūkstančius žmonių, o šimtai kitų, kurių dauguma priklausė opozicijai, dingo be žinios.
Vyriausybė neigia šiuos kaltinimus, o prieš M.Bachelet vizitą Dakoje paskelbtame pareiškime teigiama, kad ji pabrėš savo „nuoširdžias pastangas saugoti ir skatinti žmonių žmogaus teises“.
„Bangladešas labai tikisi, kad JT žmogaus teisių mechanizmo vadovė pati pamatys, kaip šalis daro stebuklus, kad nenutrūktų jos vystymasis ir į jį būtų įtrauktos žmogaus teisės“, – sakoma pranešime.
Vasaros pradžioje buvusi Čilės prezidentė M.Bachelet pareiškė, kad nesieks antros kadencijos JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareigose. Jos mandatas baigiasi rugpjūčio 31 dieną.
