J.Assange'as , kuriam sekmadienį sukanka 51-eri, nuo 2019 metų laikomas griežto režimo kalėjime Londono pietryčiuose už tai, kad pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas ankstesnėje byloje, kurioje jis buvo kaltinamas lytiniu išpuoliu Švedijoje.
Prieš tai J.Assange'as septynerius metus praleido Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų išsiuntimo į Švediją.
Australas buvo suimtas, kai pasikeitė vyriausybė Kite ir buvo panaikinta jo diplomatinė apsauga.
Penktadienį kelios dešimtys žmonių protestavo prie Britanijos vidaus reikalų ministerijos ir reikalavo jį paleisti. Tarp jų buvo ir J.Assange'o žmona Stella. Jiedu susituokė anksčiau šiemet.
Praėjusį mėnesį britų vidaus reikalų sekretorė Priti Patel pritarė J.Assange'o ekstradicijai, tačiau teismo pareigūnai naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad penktadienį buvo gauta apeliacija.
„Mes dar nepriėjome kelio galo“, – žurnalistams sakė S.Assange, kai P.Patel pranešė apie savo sprendimą.
„Ketiname su tuo kovoti. Pasinaudosime visais apeliacijos būdais“, – tada kalbėjo ji.
„WikiLeaks“ įkūrėjas turi stoti prieš teismą dėl įtariamo JAV Šnipinėjimo įstatymo pažeidimo 2010 metais. Jis kaltinamas paviešinęs karinių ir diplomatinių dokumentų. Jei bus pripažintas kaltu, J.Assange'as gali būti pasiųstas už grotų 175 metams, nors tikslią bausmę sunku nuspėti.
J.Assange'o byla tapo rezonansine žiniasklaidos laisvės gynėjams. Jo šalininkai kaltina Vašingtoną bandymais nutildyti pagrįstus pranešimus saugumo klausimais.
„Jis sėdi kalėjime už tai, kad sakė tiesą“, – penktadienio protesto akcijoje AFP sakė jo šalininkė 79 metų Gloria Wildman.
„Jei Julianas Assange'as nėra laisvas, nesame laisvi ir mes; nė vienas iš mūsų nėra laisvas“, – pridūrė ji.
