Sakydamas kalbą parlamente B.Johnsonas paskelbė, kad per ateinančius ketverius metus išlaidos gynybos reikmėms bus padidintos 16,5 mlrd. svarų (18,5 mlrd. eurų). Šiuo žingsniu, kurį sveikina darbą baigianti JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, B.Johnsonas siekia megzti ryšius su išrinktuoju prezidentu demokratu Joe Bidenu.
Tačiau Britanijos ekonomikai šiais metais patyrus istorinį nuosmukį dėl koronaviruso krizės, vyriausybė leido suprasti, kad norint padengti kitas prioritetines išlaidas, veikiausiai teks peržiūrėti numatytą pagalbos užsieniui biudžetą.
Papildomas finansavimas visų pirma bus nukreiptas į „pažangiausias technologijas“, tokias kaip kibernetiniai ir kosmoso pajėgumai, ir jis pirmiausia rodo „mūsų įsipareigojimus NATO, transatlantiniam aljansui ir mūsų draugų bei sąjungininkų saugumui visame pasaulyje“, sakė B.Johnsonas.
„Aš tai padariau nežiūrint pandemijos ir kitų išteklių reikalaujančių mūsų poreikių, nes karalystės gynyba ir britų saugumas turi būti svarbiausia“, – sakė jis kalbėdamas parlamente.
„Tarptautinė padėtis dabar yra pavojingesnė ir pasižyminti intensyvesniu varžymusi, palyginus su bet kuriuo laikotarpiu nuo Šaltojo karo“, – kalbėjo premjeras.
Pasak B.Johnsono, padidinus išlaidas gynybai, jos sudarys 2,2 proc. Britanijos bendrojo vidaus produkto, viršys NATO užbrėžtą privalomą 2 proc. ribą, bus didesnės nei daugelio kitų Europos valstybių ir suteiks „galimybę užbaigti atsitraukimo erą“.
Pasak apžvalgininkų, premjeras daro išimtį gynybai, kitą savaitę jo finansų sekretoriui Rishi Sunakui ketinant paskelbti apie planuojamą išlaidų mažinimą po to, kai šiemet per pandemiją ekonomikos stiprinimui buvo skirta daugiau nei 200 mlrd. svarų (223 mlrd. eurų).
Naujoji išlaidų gynybai programa taip pat gali būti laikoma žinute J.Bideno administracijai, siekiant suderinti transatlantinius gynybos prioritetus, anksčiau B.Johnsonui iškėlus kovą su klimato kaita vienu svarbiausiu šalies politikos prioritetų įveikus pandemiją.
Grėsmės
Sprendimas didinti JK karines išlaidas, kurios per ketverius metus sudarys iš viso 24,1 mlrd. svarų (apie 26,9 mlrd. eurų), buvo priimtas šaliai itin reikšmingu metu.
Sausį oficialiai iš Europos Sąjungos pasitraukusi Britanija šių metų pabaigoje baigs 11 mėnesių trukusį pereinamąjį laikotarpį po „Brexit“ ir įžengs į naują tarptautinės prekybos bei diplomatinių santykių tarpsnį.
Tuo metu Jungtinėse Valstijose sausio pabaigoje valdžią perims išrinktasis prezidentas J.Bidenas, ir transatlantinio bloko sąjungininkai tikisi stabilesnio laikotarpio NATO po ketverių chaotiškų D.Trumpo vadovavimo metų.
Naujai paskirtas JAV laikinasis gynybos sekretorius Christopheris Milleris trečiadienį vakare gyrė Britanijos sprendimą.
„JK yra mūsų ištikimiausia ir pajėgiausia sąjungininkė, o šis išlaidų didinimas rodo jų įsipareigojimus NATO ir mūsų bendram saugumui, – sakoma jo pranešime. – Dėl šio didinimo JK kariuomenė toliau bus vienos geriausių kovinių pajėgų pasaulyje.“
B.Johnsonas taip pat paskelbė apie įkuriamą naują agentūrą, orientuotą į dirbtinio intelekto tyrimus ir pritaikymą, naujų Nacionalinių kibernetinių pajėgų ir naujos Kosmoso vadovybės, iki 2022 metų turinčios paleisti savo pirmąją raketą, įkūrimą.
Kosmoso vadovybė – panašias pajėgas D.Trumpo iniciatyva turi JAV – skirta apsaugoti svarbų Britanijos palydovų vaidmenį šiuolaikiniame gyvenime, nuo gynybos iki komunikacijos.
Škotija organizuos raketų paleidimą ir didžiąją dalį naujosios karinių laivų statybos programos, nurodė B.Johnsonas, siekiantis nuslopinti Škotijos nacionalinės partijos (SNP) vedamą Škotijos nepriklausomybės kampaniją.
Nauji minininkai ir kiti laivai leis „atkurti Britanijos pozicijas kaip pirmaujančios jūrų karinės galios Europoje“, sakė premjeras.
Naujoji programa užtikrins „šimtus tūkstančių darbo vietų gynybos pramonėje“, pridūrė B.Johnsonas.
