„Europinės NATO narės, pirmiausia rytų ir pietų Europoje, Vašingtonui reikalingos tik kaip žemė, kaip teritorija, kur bus kasamos duobės sensorių, raketų pastatymui“, – sakė D.Rogozinas ketvirtadienį agentūrai „Interfax“ komentuodamas NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno raginimą sujungti atskirų valstybių sistemas į bendrą NATO priešraketinį skydą.
A.F.Rasmussenas dar sakė, kad kolektyvinė gynyba ir naujoje aljanso strateginėje koncepcijoje bus vienas pamatinių principų.
Taline vykstančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime A.F.Rasmusenas pažymėjo, kad toks susivienijimas bus „ryškus NATO solidarumo ir gebėjimo apginti visas nares pavyzdys“.
„Tuo tarpu man, asmeniškai, kyla didelių abejonių, kaip apskritai ims veikti kolektyvinė PRG sistema, kai realaus raketų pavojaus atveju būtina spręsti per kelias sekundes, ir labai svarbu žinoti kieno pirštas paspaus mygtuką“, – kalbėjo D.Rogozinas.
Anot jo, gana sunku įsivaizduoti, kaip tą mygtuką puls spausti „iš karto kelios dešimtys pirštų“. „Skirtingų šalių, NATO narių, techninis potencialas skiriasi, kaip Jupiteris nuo smėlio grūdo Juodosios jūros pakrantėje“, – palygino rusų diplomatas.
Jis nurodė, kad kai kurios šalys, pirmiausia JAV, turi priešraketines ir priešlėktuvines sistemas, galinčias sunaikinti kylančias ar besileidžiančias raketas. „Tuo tarpu kitos Aljanso šalys turi tiktai laidynę, su kuria gali nebent žvirblius numušinėti“, – pridūrė D.Rogozinas.
Pasak jo, todėl šiandien sunku įsivaizduoti, kaip galima sujungti tokius skirtingus pajėgumus.
„Visa tai verčia galvoti, kad NATO generalinis sekretorius kviečia savo Rytų ir Pietų Europos partnerius tik tam, kad šie prisidėtų savo teritorijomis, nes niekuo kitu jie negali prisidėti dėl savo technologinio atsilikimo“, – pažymėjo D.Rogozinas.
Jis mano, kad tokia nelygybė, aiškiai atsilieps, kai bus sprendžiama, kas bus vadas tokiame Aljanse.