Per du mėnesius nuo Vladimiro Putino pajėgų įsiveržimo Jungtinė Karalystė stengėsi atlikti pagrindinį vaidmenį siekdama padėti Ukrainai kovoti – siuntė ginklų, griežtai pasisakė prieš Rusijos degalų eksportą ir ėmėsi mažinti importo tarifus ukrainietiškoms prekėms.
Skeptikai tvirtina, kad kai kurie JK veiksmai yra tik pozicija, kuria siekiama pelnyti „Brexit“ taškų. Pasak jų, Londonas nesugebėjo greitai sukurti pagalbos mechanizmo ukrainiečių pabėgėliams ir neskubėjo taikyti sankcijų Rusijos oligarchams.
Bet kitose srityse Jungtinė Karalystė greičiau priėmė svarbius sprendimus, o Europos Sąjungos šalys sunkiai pasiekia tarpusavio susitarimus. Pavyzdžiui, Londono žingsnis mažinti muitus paskatino ES padaryti tą patį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gyrė Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Borisą Johnsoną už tai, kad jis „padeda daugiau“ nei kiti lyderiai, ir smerkė ES nares, kurios buksavo esminiais klausimais, tokiais kaip priklausomybės nuo Rusijos naftos ir dujų, iš kurių ir toliau finansuojamas konfliktas, mažinimas.
A.Menonas: „Brexit" politika reiškia, kad vyriausybė norėjo būti matoma.
JK ministrai tapšnoja sau per petį. Tarptautinės prekybos sekretorė Anne-Marie Trevelyan, „Brexit“ šalininkė, sakė „Politico“, kad vyriausybė sumažino muitus Ukrainai per laisvosios prekybos susitarimą su karo nualinta šalimi, „nes tai reiškia, kad galime tai daryti sparčiai“. Tai esą būtų buvę neįmanoma iki „Brexit“.
Analitinio centro „U.K. in a Changing Europe“ (Jungtinė Karalystė besikeičiančioje Europoje) vadovas Anandas Menonas teigė, kad logiška, jog po „Brexit“ Jungtinės Karalystės vyriausybė krizės metu tikėtųsi pralenkti ES.
„Brexit“ politika reiškia, kad vyriausybė norėjo būti matoma. Ji turi įrodyti savo politinę laikyseną“, – tvirtino A.Menonas.
Vyriausybės pareigūnai primygtinai tvirtina, kad Jungtinė Karalystė po „Brexit“ nebando puikuotis.
„Jei būtų buvusi proga pateikti tokį argumentą, tai būtų buvusi ši proga. Bet mes to nedarėme, tai įvyko savaime, be mūsų pastangų“, – sakė vienas iš jų.
Ne visi vyriausybės viduje yra tokie optimistiški, nes Jungtinės Karalystės premjeras kaip tik šiuo metu kovoja daugybėje vidaus politinių mūšių, pavyzdžiui, dėl įstatymus pažeidžiančių vakarėlių Dauningo gatvėje ir pragyvenimo išlaidų skandalo.
Dabar B.Johnsonas susiduria su kritika, kad jis naudojasi Ukraina, norėdamas nukreipti dėmesį nuo savo paties bėdų.
Chaosas ir demonstratyvumas
„Problema yra ta, kad ši vyriausybė yra tokia chaotiška. Taip pat atsakas į Ukrainos įvykius neatrodo patikimas.
Jei ji susitvarkytų savo reikalus ir tada susitelktų į kovą prieš Rusiją, jos pastangos atrodytų veiksmingesnės. Bet kadangi visa kita, ką ji daro, yra taip chaotiška, atsakas į karą Ukrainoje atrodo kaip povyza“, – sakė kitas vyriausybės pareigūnas.
Kai kalbama apie požiūrį iš Briuselio, ES diplomatai laikosi gynybinės pozicijos. Vienas iš jų teigė, kad blokas dar prieš karą diskutavo dėl prekybos su Ukraina barjerų mažinimo, todėl esą Jungtinė Karalystė kaip tik turėjo vytis Bendriją.
Pasak jų, 27 ES šalių prekybos su Ukraina apimtis yra daug didesnė nei Jungtinės Karalystės, todėl net ir mažesnis liberalizavimas turi didesnį poveikį.
„Atrodo, kad B.Johnsonas praleidžia daug laiko lygindamas save su ES, bet nedaug laiko tikrindamas savo faktus“, – šaipėsi vienas ES diplomatas.
Kitas šmaikštavo: „Ukrainos ekonomikos gerovė nepriklauso nuo Jungtinės Karalystės tarifų.“
B.Tomsas: dabar Jungtinė Karalystė vėl atlieka savo istorinį vaidmenį saugodama Europą nuo užkariavimo.
Antrasis diplomatas taip pat pabaksnojo pirštu į Jungtinės Karalystės nenorą atverti savo duris bėgantiems nuo karo: „Pavyzdžiui, pabėgėlių srityje nėra nieko“.
Tuo metu Europos Komisija pareiškė, kad Bendrijai vykdo savo darbotvarkę.
„Nors trečiųjų šalių vykdomos reformos gali būti įkvėpimo šaltinis mūsų politikai, ES plėtoja savo konkurencingumą vykdydama savo pačios aktyvią darbotvarkę“, – tikino EK.
Neginčijama tik tai, kad ukrainiečiai labai palankiai vertina britų atsaką į Rusijos agresiją, nepriklausomai nuo to, ar jis paskatintas „Brexit“, ar ne.
JK ir Ukrainos prekybos rūmų atstovo Bate'o Tomso nuomone, „Brexit“ leido Jungtinei Karalystei sumažinti muitus, pagreitinti ginklų tiekimą Ukrainai ir greičiau nei ES imtis veiksmų, nukreiptų prieš Rusijos iškastinį kurą.
„Dabar Jungtinė Karalystė vėl atlieka savo istorinį vaidmenį saugodama Europą nuo užkariavimo, išsilaisvinusi nuo būtinybės sugyventi ES. Istoriškai Marlboro kunigaikštis, Velingtono kunigaikštis ir Vinstonas Čerčilis gelbėjo Europą nuo jos pačios, ir JK vėl tenka šis vaidmuo“, – sakė B.Tomsas.