Po beveik pusšimtį metų trukusios narystės JK sausio 31-ąją oficialiai paliko Bendriją, tačiau vis dar laikosi daugumos ES taisyklių ir vykdo prekybą, lyg tebebūtų bloko narė.
Londonui ir Briuseliui reikia susitarti visais klausimais, nuo žvejybos teisių ir valstybės paramos taisyklių iki aplinkosaugos standartų, kad būtų išvengta chaoso po „Brexit“.
Šalys sutarė sudaryti susitarimą iki šių metų pabaigos, tačiau jei bus manoma, kad deryboms reikia daugiau laiko, jų pratęsimui turi būti pritarta iki birželio 30 dienos.
B.Johnsono vyriausiasis derybininkas Davidas Frostas trečiadienį dar kartą patikino įstatymų leidėjus, kad JK neplanuoja prašyti daugiau laiko.
„Mūsų vyriausybė tvirtai laikosi pozicijos, kad nepratęsime pereinamojo laikotarpio, o jei to bus prašoma – nesutiksime“, – sakė jis per vaizdo konferenciją.
„Manau, baigiantis šiems metams mes daug kalbėsime apie ekonominę ir politinę laisvę, leisiančią išvengti iki šiol mokamų didelių didelių įnašų į ES biudžetą“, – sakė jis.
„Brexit“ tema dominavo JK politikoje ir kėlė įtampą ES pareigūnams 2016 metų, kai referendume dėl tolesnės šalies narystės pergalę, priešingai prognozėms, iškovojo išstojimo šalininkų stovykla. Vienas jos lyderių buvo B Johnsonas.
Tačiau koronaviruso pandemija ES ir JK derybas nustūmė į antrąjį planą, ypač po to, kai koronavirusine infekcija COVID-19 susirgo pagrindiniai šio proceso veikėjai – D.Frostas, B.Jonsonas ir ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier.
Visi trys politikai jau pasveiko, o šalys šį mėnesį baigė trečiąjį derybų raundą, vykusį vaizdo ryšiu.
„Mes galbūt kiek atsiliekame nuo plano, tačiau tik savaite ar dviem“, – sakė D.Frostas.
Pasak jo, B.Johnsonas artėjant nustatytam birželio 30 dienos terminui prisijungs prie derybų ir dalyvaus viršūnių susitikime, po kurio gali paaiškėti, ar JK 2021 metais atsiskirs nuo kitų 27 Bendrijos valstybių nesudarius prekybos susitarimo.
„Abi pusės tikisi, jog tai vyks vadovų lygiu“, – sakė D.Frostas.
„Taip, ministras pirmininkas dalyvaus“, – pridūrė jis.
„Plati takoskyra“
ES pasirengusi pasiūlyti JK lengvatines prekybos sąlygas, jei B.Johnsonas sutiks laikytis svarbiausių standartų ir taisyklių, kurių laikosi likusios 27 Bendrijos narės.
Esminis derybų klausimas yra vienodų sąlygų užtikrinimas.
B.Johnsono komanda tvirtina, kad iš esmės viso „Brexit“ tikslas buvo užtikrinti JK teisę pačiai nusistatyti taisykles.
Analitikai teigia, kad pandemijos žala pasaulio ekonomikai suteikė JK vyriausybei daugiau pagrindo tikėti, kad šalis susidurs su kur kas mažesniu sukrėtimu, palikusi ES be susitarimo.
„Manau, reikia pripažinti, kad šiuo metu tarp mūsų esama esminių nesutarimų dėl visų vienodų sąlygų aspektų“, – sakė D.Frostas trečiadienį.
„Svarbiausiose srityse yra plati takoskyra“, – pridūrė jis.
Teoriškai pirmiausia Londonas ir Briuselis turėtų sutarti, ar ES narės išsaugos teisę žvejoti JK vandenyse, kai baigsis pereinamasis laikotarpis.
2016 metais „Brexit“ šalininkų stovykla daug dėmesio skyrė žvejybos teisių klausimui, ir ši tema yra politiškai daug svarbesnė, nei gali atrodyti, sprendžiant pagal žvejybos pramonės dydį.
Tačiau D.Frostas sakė, kad šiuo klausimu taip pat nepadaryta didesnės pažangos.
„Pradedu galvoti, kad iki birželio galo mums nepavyks susitarti, bet mes toliau stengsimės“, – sakė jis, turėdamas galvoje ES žvejybos teises.
