Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) nurodė, kad pasaulinė temperatūra šiemet kol kas buvo 1,1 Celsijaus laipsnio aukštesnė už vidutinę temperatūrą iki pramonės amžiaus, tad 2019-ieji tikriausiai pateks tarp trejų šilčiausių per stebėjimų istoriją metų.
Dėl žmogaus nulemtos taršos, susijusios su iškastinio kuro deginimu, infrastruktūros statymu, javų auginimu ir prekių pervežimu, 2019-ieji tikriausiai bus rekordiniai metai kalbant apie anglies junginių koncentraciją atmosferoje, savo ruožtu nulemsiančią tolesnį šiltėjimą, nurodė WMO.
Vandenynų, kurie absorbuoja 90 proc. perteklinės šilumos, besikaupiančios dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, temperatūra dabar yra aukščiausia per stebėjimų istoriją.
Pasaulio jūros dabar yra ketvirtadaliu rūgštingesnės nei prieš 150 metų ir tai kelia grėsmę jūrų ekosistemoms, nuo kurių, kalbant apie maistą ir darbą, priklauso milijardai žmonių.
Spalio mėnesį pasaulinis jūrų lygis pasiekė aukščiausią per stebėjimų istoriją ribą. Tai iš dalies nulėmė 329 mlrd. t Grenlandijos ledynų ledo praradimas per 12 mėnesių.
Iki 22 mln. perkeltųjų
Kiekvienas iš pastarųjų keturių dešimtmečių buvo šiltesnis už ankstesnį.
Klimato kaita nėra problema, kurią galima būtų palikti spręsti ateities kartoms. Žmonijos nepasotinamas augimas bet kokia kaina reiškia, kad milijonai žmonių jau dabar patiria žalą.
Ataskaitoje nurodoma, kad per pirmąjį 2019 m. pusmetį buvo perkelta daugiau nei 10 milijonų žmonių, iš jų septyni milijonai – tiesiogiai dėl stichinių nelaimių, tokių kaip audros, potvyniai ir sausra.
WMO teigimu, iki šių metų pabaigos perkeltųjų dėl ekstremalių oro sąlygų skaičius gali pasiekti 22 milijonus.
„2019 metais su orais ir klimatu susiję pavojai ir vėl sudavė stiprų smūgį“, – pareiškė WMO generalinis sekretorius Petteri Taalas.
„Kaitros bangos ir potvyniai, kurie anksčiau buvo kartą per šimtmetį pasitaikantys reiškiniai, tampa vis įprastesni“, – pažymėjo jis.
Visuotinei temperatūrai padidėjus vos 1 laipsniu, palyginti su ikipramoninio laikotarpio rodikliais, 2019 metais Europą, Australiją ir Japoniją užklupo aukų pareikalavusios kaitros bangos, Pietryčių Afriką nuniokojo superaudros, o Kalifornijoje ir Australijoje nevaldomai siautėja miškų gaisrai.
„Nesugebame prisitaikyti“
Šiuo metu pasaulio valstybės veda svarbias derybas Madride, siekdamos patvirtinti galutines taisykles pagal 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimą, kuriuo šalys įsipareigojo stengtis kad iki šio šimtmečio pabaigos klimatas atšiltų iki „gerokai mažiau“ nei dviem laipsniais.
Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisija (IPCC) pernai pabrėžė, kad žmonijai gyvybiškai svarbu stengtis laikytis saugesnės 1,5 laipsnio ribos – idealiu atveju mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir perorientuojant pasaulio ekonomiką atsinaujinančių šaltinių energetikos link.
JT praėjusią savaitę savo metiniame vertinime nurodė, kad norint neperžengti 1,5 laipsnio ribos, pasauliui būtina kasmet mažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį 7,6 proc. iki 2030 metų.
Tačiau šiuo metu išmetamų teršalų kiekis tik didėja.
Vyriausybėms ir toliau skiriant šimtus milijardų dolerių iškastinio kuro subsidijoms, atrodo, kad Madride nėra konsensuso, kaip šalys, kurios jau susiduria su klimato kaitos padariniais, galėtų finansuoti pastangas prisitaikyti prie naujos tikrovės.
„Mūsų ekonominėje veikloje atmosfera tebenaudojama kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų sąvartynas“, – sakė Londono imperinio koledžo profesorius adjunktas Joeri Rogeljis.
„Kylanti temperatūra, šiltėjantys vandenynai, jų rūgštėjimas ir kiti reiškiniai yra logiška tokio neveiklumo pasekmė, ir tai turėtų mus labai jaudinti“, – pridūrė jis.
Net jei visi Paryžiuje prisiimti įsipareigojimai būtų buvę įvykdyti, Žemė iki šio amžiaus pabaigos vis tiek priartėtų prie 3 laipsnių šiltesnės temperatūros.
Diskusijomis Madride iš dalies siekiama paskatinti šalis didinti savo ambicijas kovos su klimato kaita srityje iki kitąmet sueisiančio galutinio termino.
Anot Oksfordo universiteto Aplinkos pokyčių instituto direktoriaus pavaduotojos Friederike Otto, WMO ataskaita „liudija, kad mes nesugebame prisitaikyti net prie 1,1 laipsnio atšilimo“.
„Ir nėra jokių abejonių, kad šį 1,1 laipsnio atšilimą lemia iškastinio kuro deginimas“, – pabrėžė ekspertė.
