Praėjusį penktadienį, prieš pat valdžios kaitą Kinijoje, Jungtinių Tautų (JT) vyriausioji žmogaus teisių komisarė Navi Pillay pirmą kartą prabilo apie situaciją Tibete, nepaisant to, kad žmogaus teisių gynėjų grupės tą ragino padaryti jau daugelį metų, rašo „Asia Times“.
„Socialinis stabilumas Tibete niekada nebus pasiektas taikant griežtas saugumo priemones ir gniaužiant žmogaus teises, – teigė N.Pillay. – Reikia atkreipti dėmesį į giliai glūdinčius dalykus. Aš kviečiu Kinijos valdžią rimtai apsvarstyti jai pateiktas įvairių tarptautinių žmogaus teisių organizacijų rekomendacijas.“
Nors Vakarų šalys JT laiko pagrindiniu įrankiu užtikrinant žmogaus teises, jos nenoriai juo naudojasi taip, kaip turėtų
Kinijos vyriausybė pasmerkė tokius JT pareigūnės komentarus. Užsienio reikalų ministro atstovas spaudai Hong Lei pareiškė, kad šalis yra nepatenkinta tokiomis pastabomis ir griežtai prieštarauja išdėstytoms tezėms. Anot Hong Lei, žmonės Tibete džiaugiasi ekonominiu augimu, socialiniu stabilumu ir sutvarkytu gyvenimu. „China Daily“ tikina, kad tibetiečių religinės, politinės, ekonominės ir kultūrinės teisės yra užtikrinamos.
H.Lei piktinosi, kad JT atstovė nėra objektyvi ir teisinga, o savo komentarais kišasi į Kinijos vidaus reikalus. Jis kaltę už tokį pareiškimą vertė Dalai Lamos, dvasinio Tibeto lyderio, pasekėjams ir apkaltino juos imantis „bjaurių ir piktų veiksmų siekiant separatistinių tikslų dėl Tibeto nepriklausomybės“.
N.Pillay paragino Pekiną į Tibetą įsileisti nepriklausomus stebėtojus – dabar net ir JT atstovams yra sunku patekti į regioną, o tuzinas specialių JT pranešėjų tebelaukia atsakymų į savo prašymus dėl atvykimo į Tibetą.
„JT rūpi Kinijai, ir tai yra didelė galimybė viešai paraginti Kiniją imtis veiksmų“, – „Inter Press Service“ sakė „Tarptautinės kampanijos už Tibetą“ prezidentė Mary Beth Markey.
„Pastaraisiais metais Kinija sėkmingai tvarkėsi per dvišalius pokalbius apie žmogaus teises. Tačiau nors Vakarų šalys JT laiko pagrindiniu įrankiu užtikrinant žmogaus teises, jos nenoriai juo naudojosi taip, kaip turėjo“, – kalbėjo organizacijos vadovė.
N.Pillay komentarai susilaukė entuziastingo palaikymo iš šiaurės Indijoje įsikūrusios Tibeto vyriausybės tremtyje.
Vyriausybės tremtyje vadovas Lobsangas Sangay pažymėjo, kad toks JT pareiškimas – tikras paskatinimas tibetiečiams. Jis taip pat paragino ir JT Žmogaus teisių tarybą atsižvelgti į desperatiškus tibetiečių mėginimus atkreipti dėmesį į kraupią padėtį okupuotame regione padegant save ir sušaukti specialų susitikimą Tibeto klausimu.
Sekmadienį jaunas ūkininkas tapo 68-uoju tibetiečiu nuo 2009 metų, kuris, protestuodamas prieš Kinijos politiką, save padegė. Vyriausybė tremtyje taip pat praneša, kad sekmadienį 25-erių menininkas nusižudė liepsnose vakarų Kinijoje esančiame vienuolyne.
Savo pareiškime N.Pillay į šią žiaurią protesto formą atkreipė ypatingą dėmesį. „Aš suprantu begalinį tibetiečių susierzinimą ir nevilties jausmą, kuris juos verčia imtis ir tokių ekstremalių priemonių, tačiau yra kitų būdų, kaip išreikšti tuos jausmus. Vyriausybė taip pat turi tai suprasti ir suteikti tibetiečiams galimybę juos išreikšti be baimės, kad bus nubausti“, – teigė N.Pillay.
Dalai Lama, būdamas Japonijoje, vietos žurnalistams sakė tikįs, kad ketvirtadienį paskelbiami pokyčiai Kiniją valdančioje Komunistų partijoje ves prie politinių reformų. Vienuolis, 2011 metais atsisakęs savo politinių pareigų Tibeto vyriausybėje tremtyje, dar kartą pabrėžė esantis prieš susideginimus, taip pat ir bet kokias kitus smurto, kaip protesto formos, metodus.
