Anot spiegel.de, tai istorinė diena. Daugiau nei prieš šešis dešimtmečius po Izraelio įkūrimo, JT generalinė asamblėja didele dauguma pripažino Palestiną valstybe, kuriai suteikiamas stebėtojo statusas. Ketvirtadienio vakarą Niujorke vykusio balsavimo rezultatai laikomi diplomatiniu Palestinos triumfu, mat tokiam sprendimui prieštaravo ne viena Vakarų valstybė. Tačiau baiminamasi, kad simbolinis žingsnis Artimuosiuose Rytuose įtampą dar padidins.
Ketvirtadienio vakarą vykusio balsavimo metu 138 iš 191 JT narių balsavo už pritarimą pateiktam siūlymui, devyni buvo prieš, 41 susilaikė, tarp pastarųjų buvo ir Lietuva bei kitos Baltijos šalys. Rezultatas rodo didelę palestiniečių pergalę, mat šiems būtų pakakę balsų daugumos – 97 balsavusiųjų „už“.
JT generalinėje asamblėjoje pasigirdus balsavimo rezultatams daugelis diplomatų ėmė ploti ir tapšnoti Palestinos prezidentui Mahmudui Abbasui per petį, tuo metu JAV ir Izraelio atstovai stebėjo su siaubu akyse.
Vienas Vakarų diplomatas teigė, kad tai „blogiausias laikas pasaulio istorijoje“. Kažkas paminėjo, kad tai akibrokštas JAV prezidentui Barackui Obamai, kuris su Izraeliu yra sudaręs taikos sutartį.
Nesėkmingas sprendimas
H.Clinton sprendimą apibūdino nesėkmingu ir neproduktyviu. Jos teigimu, taikos procese atsirado dar daugiau kliūčių.
„JAV prašo, kad Izraelis ir Palestina be jokių išankstinių sąlygų atnaujintų taikos derybas“, – sakė JAV ambasadorė Susan Rice.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu prieš balsavimą įspėjo apie Irano terorą.
„Mes neleisime, kad judėjai ir Vakarų krantas, kaip Libanas ir Gazos Ruožas, taptų Irano teroro bazėmis. Pasaulis girdėjo Abbaso kalbą, kuri buvo kupina neapykantos, nuodų ir melo apie Izraelio kariuomenę ir Izraelį. Siekiantis taikos taip nekalba“, – paskelbė jis.
M.Abbasas JT generalinėje asamblėjoje kaltino Izraelį etniniu valymu, civilių gyventojų žudymu, kolonializmu, kartu pabrėždamas palestiniečių norą siekti taikos. Jis paragino Generalinės asamblėjos narius suteikti Palestinos valstybei „gimimo liudijimą“. Valstybės pripažinimas, anot jo, yra „paskutinis šansas“ sprendžiant dviejų valstybių konfliktą Artimuosiuose Rytuose.
Balsuoti negalės
Palestinos pripažinimas būti Jungtinių Tautų valstybe stebėtoja yra veiksmingas tik pačioje organizacijoje. Kaip valstybė stebėtoja, kokia yra ir Vatikanas, Palestina gali dalyvauti komitetuose ir turės teisę pasisakyti, tačiau balsavimo teisės ji neturės. Visgi Palestina, kaip ieškovė, gali kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ir į darbotvakę prašyti įtraukti klausimą dėl Izraelio okupuotų gyvenviečių. Be to, stebėtojo statusas yra pirmasis žingsnis pilnos narystės link.
Tūkstančiai palestiniečių Vakarų Krante ir Gazos Ruože sprendimą sutiko su džiaugsmu, šokiais. Tai buvo didžiausias žmonių susibūrimas Ramaloje. Palestinos prezidento kalbą Jungtinėse Tautose stebėjo apie 3 000 žmonių, ją lydėjo plojimai. Žmonės mojavo vėliavomis, dainavo liaudies dainas. Gazos Ruože gatvės taip pat greit prisipildė gyventojų.
