Pastarasis bandymas buvo akivaizdus mėginimas patikrinti Pietų Korėjos naujojo liberalaus pažiūrų prezidento ir JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos kantrybę.
„Tegu ši naujausia provokacija pasitarnauja kaip raginimas visoms šalims įgyvendinti daug griežtesnes sankcijas Šiaurės Korėjai“, – sakoma trumpame Baltųjų rūmų pareiškime.
Šiaurės Korėjos raketa nuskriejo daugiau kaip 700 km ir nukrito Japonijos jūroje.
Ji nukrito „taip arti Rusijos teritorijos, jog ... prezidentas negali įsivaizduoti, kad Rusija yra patenkinta“, nurodė Baltieji rūmai, kurie pridūrė, kad Šiaurės Korėja „jau per ilgai yra baisi grėsmė“.
Rusijos gynybos ministerija vėliau nurodė, kad raketa nukrito maždaug 500 km nuo jos sienos ir nesukėlė jokio pavojaus.
Jungtinės Valstijos ir Japonija sušaukė neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, kuris numatytas antradienį po pietų, sakė Urugvajaus misija JT, šiuo metu pirmininkaujanti Tarybai.
Užsienio reikalų ministerija: „Visos susijusios šalys turėtų demonstruoti santūrumą ir susilaikyti nuo tolesnio įtampos regione didinimo.“
Kinija, kurią JAV vis labiau spaudžia padėti suvaldyti branduolinį ginklą turinčią Šiaurės Korėją, ragino elgtis santūriai.
„Visos susijusios šalys turėtų demonstruoti santūrumą ir susilaikyti nuo tolesnio įtampos regione didinimo“, – paskelbė Užsienio reikalų ministerija.
JT ir JAV sankcijų Šiaurės Korėjai paketai neatgrasė Pchenjano nuo ambicijų branduolinių ir raketinių ginklų srityse.
Prieš minimą raketos bandymą JAV iždo departamentas sakė svarstantis „visas arsenale turimas priemones“ siekiant nutraukti tarptautinio finansavimo šaltinius neteisėtai veiklai Šiaurės Korėjoje.
D.Trumpas pagrasino kariniais veiksmais ir anksčiau Korėjos link išsiuntė karinio laivyno kovos grupę, bet pastaruoju metu, regis, sušvelnino savo poziciją ir sakė, kad jam būtų „garbė“ tinkamomis sąlygomis susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.
JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley sekmadienį sakė, kad niekuo negalima pateisinti naujausių šios uždaros valstybės veiksmų.
N.Haley: „Tai tiesiogiai paveikė Rusiją. Kinija negali tikėtis dialogo. Ši grėsmė reali.“
„Tai tiesiogiai paveikė Rusiją. Kinija negali tikėtis dialogo. Ši grėsmė reali“, – tviteryje parašė N.Haley.
Kinija, vienintelė svarbi izoliuotos Šiaurės Korėjos sąjungininkė ir ekonomikos rėmėja, vengė griauti status quo Pchenjane ir rizikuoti sulaukti pabėgėlių antplūdžio iš šios savo kaimynės.
N.Haley televizijai „ABC News“ sakė, kad Kim Jong Unas yra „apimtas paranojos“.
„Ir darysime štai ką: toliau veršime varžtus, – sakė ji. – Jis tai jaučia. Jis visiškai tai jaučia. Ir mes tęsime, ar tai būtų sankcijos, ar pareiškimai spaudai – bet kas, ką privalome padaryti.“
„Ieškant svertų“
Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas, kuris buvo prisaikdintas trečiadienį, laikėsi taikinamosios linijos. Tačiau po skubaus susitikimo su patarėjais nacionalinio saugumo klausimais jis raketos bandymą pavadino „neapgalvota provokacija“.
Pasak Moon Jae-Ino, Seulas griežtai smerkia šį „rimtą iššūkį Korėjos pusiasalio ir tarptautinės bendrijos taikai ir saugumui“. Prezidento žodžius citavo jo atstovas Yoon Young-chanas.
Pati Šiaurės Korėja norėtų surengti derybas su JAV, jei sąlygos būtų tinkamos, šeštadienį sakė Pchenjano Užsienio reikalų ministerijos aukšto rango pareigūnas Choe Son Hui.
Kitaip negu jo konservatyvūs pirmtakai, liberalesnių pažiūrų Moon Jae-inas pritaria susitaikymui su Pchenjanu. Jis yra sakęs, kad nori „tinkamomis aplinkybėmis“ apsilankyti Šiaurės Korėjoje ir mažinti įtampą. Tačiau sekmadienį jis perspėjo, kad dialogas bus įmanomas „tik tuo atveju, jeigu Šiaurė pakeis savo požiūrį“.
Pati Šiaurės Korėja norėtų surengti derybas su JAV, jei sąlygos būtų tinkamos, šeštadienį sakė Pchenjano Užsienio reikalų ministerijos aukšto rango pareigūnas Choe Son Hui.
„Atrodo, kad Šiaurės (Korėja) mėgina bandyti Moon (Jae-iną) ir (nori) pažiūrėti, kaip formuosis jo politika dėl Šiaurės Korėjos ir, taip pat, Pietų Korėjos ir JAV politikos koordinavimas“, – sakė Seule įsikūrusio Šiaurės Korėjos studijų universiteto profesorius Yang Moo-jinas.
Raketos paleidimu taip pat buvo siekiama „maksimaliai padidinti Šiaurės politinius svertus“ prieš galimas derybas su JAV, pridūrė jis.
„Šiaurė prieš derybas nori pademonstruoti, kad jų vertingas, galingas ginklas nėra toks dalykas, kurio jie lengvai atsisakytų“, – sakė Yang Moo-jinas.
Raketos bandymas tikriausiai į nepatogią padėtį pastatys Pekiną, kur sekmadienį vyko tarptautinis susitikimas dėl jo ambicingo pasaulinės prekybos infrastruktūros projekto.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitikimo užkulisiuose aptarė Korėjos situaciją, „abi šalys išreiškė susirūpinimą įtampos eskalavimu“, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Tuo tarpu Europos Sąjunga ir NATO sakė, kad raketos bandymas sukėlė grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui.
„Sparti pažanga“
Naujausias bandymas buvo pirmas Šiaurės Korėjos raketos paleidimas nuo gegužės 2 dienos, kai pradėjo veikti Pietų Korėjoje dislokuota prieštaringai vertinama JAV raketinės gynybos sistema. Balandžio 29 dieną Pchenjanas surengė nesėkmingą balistinės raketos bandymą.
Japonijos premjeras Shinzo Abe naujausią bandymą pavadino „visiškai nepriimtinu“ ir „rimta grėsme“.
Šiaurės Korėja, siekdama pasigaminti tarpžemyninių balistinių raketų, galinčių nugabenti kovines branduolines galvutes į pagrindinę JAV teritoriją, nuo praėjusių metų pradžios surengė du branduolinius bandymus ir dešimtis raketų paleidimų.
JAV pajėgų Ramiojo vandenyno regiono vadovybė sakė, jog šį sekmadienį paleista raketa tikriausiai nebuvo tarpžemyninė balistinė raketa.
JAV pajėgų Ramiojo vandenyno regiono vadovybė sakė, jog šį sekmadienį paleista raketa tikriausiai nebuvo tarpžemyninė balistinė raketa.
Tačiau Yang Moo-jinas sakė, jog bandymas pademonstravo „sparčią pažangą“ dėl Pchenjano raketinių pajėgumų.
Raketa buvo paleista iš objekto netoli šalies šiaurės vakaruose esančio Kusongo miesto. Vasario mėnesį iš tos pačios vietos paleista raketa nuskriejo 500 km – daug mažiau nei paleista šį sekmadienį.
