Organizacija „Electronic Frontier Foundation“ (EFF) pateikė šį ieškinį daugelio kitų įvairių judėjimų vardu. Be kitų, šioje iniciatyvoje dalyvauja Los Andželo Pirmoji Unitorinė Bažnyčia, šaunamųjų ginklų aktyvistų organizacija „Calguns Foundation“, žaliųjų judėjimas „Greenpeace“ ir žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW).
Ieškinyje, kuris buvo pateiktas Kalifornijos federaliniam teismui, teikiama, kad masinis duomenų apie pokalbius telefonu rinkimas pagal vadinamąją PRISM programą pažeidžia amerikiečių konstitucines teises.
„Mūsų byloje siekiama užtikrinti susirinkimų teisės taikymą skaitmeniniame amžiuje“, – sakė EFF advokatė Cindy Cohn.
Pasak C.Cohn, šiame ieškinyje, pagrįstas seniai galiojančia Aukščiausiojo Teismo nutartimi, keliama prielaida, kad vyriausybės vykdomas „metaduomenų“ – informacijos apie pokalbius telefonu, tačiau ne jų turinio – rinkimas leidžia vyriausybei stebėti asmenų ryšius su įvairiomis grupėmis.
„Žmonės, kurių pažiūros vertinamos prieštaringai – ar jos būtų susijusios su teisės turėti šaunamųjų ginklų politika, narkotikų legalizavimu arba imigracija – dažnai privalo reikšti savo požiūrį kaip grupė, kad galėtų efektyviai veikti ir argumentuoti, – aiškino C.Cohn. – Tačiau baimė dėl tapatybės paviešinimo dalyvaujant politiniuose debatuose dėl itin svarbių klausimų gali atgrasyti žmones nuo dalyvavimo. Štai kodėl Aukščiausiasis Teismas 1958 metais nutarė, kad organizacijų narystės sąrašams būtų taikoma griežta (JAV konstitucijos) 1-osios pataisos apsauga.“
Ieškinį taip pat palaikančio visuomeninio judėjimo „Public Knowledge“ teisininkas Sherwinas Siy sakė, kad NSA programos „ne vien pažeidžia privatumą; jos taip pat griauna 1-osios pataisos (užtikrinamą) teisę burtis į asociacijas“.
Minėtas ieškinys tapo vienu iš daugelio teisinių veiksmų, kurių buvo imtasi po to, kai žiniasklaida paviešino informaciją apie PRISM programą, pagal kurią, kaip manoma, renkami didžiuliai kiekiai duomenų apie pokalbius telefonu ir veiklą internete.
„Kai vyriausybė renka duomenis apie tai, kas, kam, kada ir kaip dažnai skambina, susidaromas aiškus vaizdas apie asmens kontaktus ir asociacijas. Praeityje institucijos mėgindavo sudarinėti asociacijų narių sąrašus, kad atgrasytų žmones nuo dalyvavimo kai kuriose grupėse“, – aiškino Sh.Siy.
Tarp šį ieškinį palaikančių organizacijų taip pat minimas Kalifornijos federalinių leidimų šaunamiesiems ginklams savininkų asociacija, Konkurencingojo verslo institutas, Amerikos ir islamo ryšių taryba, Nacionalinė marihuanos įstatymų reformos organizacija, judėjimai „Žmonės už amerikietiškąjį gyvenimo būdą“ (People for the American Way) ir „Studentai už protingą narkotikų politiką“ (Students for a Sensible Drug Policy).
Minėtas ieškinys tapo vienu iš daugelio teisinių veiksmų, kurių buvo imtasi po to, kai žiniasklaida paviešino informaciją apie PRISM programą, pagal kurią, kaip manoma, renkami didžiuliai kiekiai duomenų apie pokalbius telefonu ir veiklą internete, siekiant užtikrinti JAV nacionalinį saugumą.
Pirmadienį nagrinėjant atskirą bylą, susijusia su interneto milžine „Yahoo!“, JAV teismas, prižiūrintis su nacionaliniu saugumu susijusius tyrimus, atvėrė kelią panaikinti slaptumą dokumentams, susijusiems su vyriausybės vykdoma duomenų rinkimo programa.
Užsienio žvalgybos priežiūros teismas nurodė, kad vyriausybė turėtų peržiūrėti, kuriuos dokumentus galima išslaptinti, ir informuoti teismą apie savo sprendimą iki liepos 29 dienos.
Birželio 14 dieną „Yahoo!“ taip pat paprašė teismo paviešinti dokumentus apie tą programą – tuojau po to, kai buvo paskelbta informacija apie PRISM.
Kitos interneto paslaugų bendrovės, įskaitant „Google“ ir „Microsoft“, irgi siekia, kad tie dokumentai būtų išslaptinti.
„Apple“, „Facebook“, „Microsoft“ ir kitos svarbios interneto bei IT bendrovės atsidūrė dėmesio centre, kai nutekinta informacija parodė, jog Vašingtonas vykdo didžiulio masto slaptą elektroninio šnipinėjimo programą, nors JAV pareigūnai tikino, kad tos programos taikiniai yra tik įtariami užsieniečiai teroristai ir kad ji padėjo išvengti atakų.
