Bosnijai rengiantis šeštadienį minėti šią niūrią sukaktį, 15-os narių Saugumo Taryba balsuos dėl dokumento projekto, kuriame smerkiami Srebrenicoje vykdyti žiaurumai ir raginama imtis priemonių sustiprinti genocido prevenciją visame pasaulyje.
Kol kas neaišku, ar Rusija pasinaudos savo teise vetuoti šį rezoliucijos projektą, kurį Maskvos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Piotras Iljičiovas pavadino „kurstančiu nesantaiką“ ir sufokusuotu „tik į vieną konflikto pusę“.
Nesutarimai dėl šio JT dokumento vėl išryškino susiskaldymą į priešingas stovyklas per Balkanų karus, kai Rusija gynė etninius serbus ir Serbiją, t. y. brolišką slavų ortodoksų tautą, o Vakarų šalys rėmė Bosnijos musulmonus bei katalikišką Kroatiją.
Šis rezoliucijos projektas sukėlė politinę audrą Balkanuose, kur Bosnijos serbų lyderiai atsisako pripažinti genocidu 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų nužudymą 1995 metų liepą.
Dokumente pabrėžiama, kad „tragiškų įvykių Srebrenicoje pripažinimas genocidu yra būtina sąlyga susitaikymui“, ir smerkiamas genocido neigimas.
Dokumente pabrėžiama, kad „tragiškų įvykių Srebrenicoje pripažinimas genocidu yra būtina sąlyga susitaikymui“, ir smerkiamas genocido neigimas.
Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas genocidą Srebrenicoje pavadino „melu“ ir kaltino Britaniją, esą ji, „remdamasi melagingomis deklaracijomis ir ataskaitomis, mėgina užfiksuoti Jungtinėse Tautose, kad prieš musulmonus buvo vykdomas genocidas“.
„Genocidas yra nusikaltimas, o tie, kas jį vykdė, yra nusikaltėliai, kurie turi būti nubausti kaip nusikaltėliai“, - rašė Britanijos ambasadorius prie JT Matthew Rycroftas laiške Mladenui Ivaničiui, kuris yra serbų atstovas Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiume - valstybės vadovo funkcijas vykdančioje kolektyvinėje institucijoje.
„Tai pasakyti nėra „antiserbiška“, nors kai kas taip tvirtina“, - pabrėžė jis.
Laiške JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui M.Ivaničius rezoliucijos projektą pavadino „antiserbišku, nes jame nė žodžiu neužsimenama apie Srebrenicos regione žuvusius serbus“.