58 metų prezidentas Milo Djukanovičius, kurį kai kas laiko dinamišku reformuotoju, o kai kas – korumpuotu autokratu, prie Adrijos jūros esančiai šaliai vadovauja pusę savo gyvenimo ir po komunizmo žlugimo 10-e dešimtmetyje atvedė ją iki nepriklausomybės nuo Serbijos 2006-aisiais ir į NATO 2017-aisiais. Pastarasis žingsnis privertė susirūpinti tradicinę slavų sąjungininkę Rusiją. Dabar Juodkalnija nori tapti Europos Sąjungos nare.
M.Djukanovičiaus Demokratinė socialistų partija (DPS) niekada nėra pralaimėjusi rinkimų. Tačiau daugumą parlamente turinčios DPS persvara yra itin maža, o šiemet partija susiduria su sustiprėjusios dešiniojo sparno proserbiškos opozicijos, norinčios glaudesnių ryšių su Belgradu ir Maskva, iššūkiu.
Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 5 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 18 val. Grinvičio (21 val. Lietuvos) laiku. Dėl COVID-19 rinkėjai privalo ateiti su kaukėmis, laikytis socialinio atstumo ir prieš balsavimą dezinfekuotis rankas.
Koronavirusas skaudžiai smogė nuo turizmo priklausomai Juodkalnijos ekonomikai, kuri turbūt trauksis labiausiai per daugiau kaip dešimtmetį.
Tačiau rinkimų kampanijos metu didžiausias dėmesys buvo skirtas opiems tapatybės debatams, kuriuos išprovokavo M.Djukanovičiaus ginčas su Serbijos Ortodoksų Bažnyčia (SPC).
Konfliktas kilo 2019 metų pabaigoje, kai vyriausybė priėmė įstatymą, pagal kurį šimtai SPC valdomų vienuolynų Juodkalnijoje gali būti paversti valstybės nuosavybe.
Nors Juodkalnija 2006-aisiais paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, SPC išlieka didžiausia šalies religinė institucija, o trečdalis iš 620 tūkst. šalies gyventojų vadina save serbais.
„Įtempta padėtis“
Minėtas įstatymas išprovokavo didžiulius, proserbiškos opozicijos remiamus antivyriausybinius protestus, kuriems vadovavo dvasininkai.
Prieš rinkimus demonstracijos vyko kaip automobilininkų mitingai su Serbijos vėliavomis.
Prezidentas, vaizduojantis save stabilumo sergėtoju, pasinaudodamas tokia reakcija kurstė nuogąstavimus dėl grėsmės Juodkalnijos suverenumui.
Opozicinės partijos yra „Didžiosios Serbijos nacionalizmo politiniai pėstininkai“, neseniai sakė jis, turėdamas galvoje ultranacionalistų svajonę suvienyti visas Balkanų dalis su serbų bendruomenėmis.
Pasak analitikų, mažesniosios partijos, didžiausią dėmesį skiriančios ekonomikai ir silpnai teisinei valstybei, galėtų suvaidinti lemiamą vaidmenį šių metų rinkimuose. Nors DPS vis tiek turėtų laimėti, ji gali nebegauti absoliučios daugumos.
„Tai įtempta padėtis, ir rinkimų baigtis priklausys nuo baigties pilietiniame bloke“, – naujienų agentūrai AFP sakė Podgoricoje dirbantis analitikas Milošas Bešičius.
Šalis pirmauja regione kalbant apie stojimą į ES, bet Briuseliui didelį susirūpinimą vis dar kelia tokie dalykai kaip kyšininkavimas, žiniasklaidos laisvės padėtis ir organizuotas nusikalstamumas.
„Būtų gerai keistis“
JAV įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Freedom House“ šią šalį dėl korupcijos ir M.Djukanovičiaus diktatoriškos taktikos neseniai pavadino „hibridiniu režimu“, o ne demokratija.
„Būtų gerai keistis, kad ir kokia rizika, – sakė jaunas sostinės verslininkas Nikola Jovanovičius. – Iš tikrųjų nežinau, kam teikti pirmenybę, bet permainos yra labai svarbios visuomenės plėtrai.“
Policija yra perspėjusi apie galimus incidentus rinkimų dieną ir sakė pastebėjusi planų „išeiti į gatves, keti riaušes ir trikdyti viešąją tvarką“.
Vidaus reikalų ministras Mevludinas Nuchodžičius sakė, kad pareigūnai yra „pasirengę ryžtingai reaguoti į bet kokius bandymus smurtauti“.
Šie perspėjimai primena praėjusius, 2016 metų parlamento rinkimus, kai pareigūnai paskelbė sužlugdę mėginimą įvykdyti perversmą. Šalies tarnybos teigė, kad buvo planuota nužudyti M.Djukanovičių ir tokiu būdu užblokuoti Juodkalnijos narystę NATO.
Dėl šio sąmokslo buvo areštuota apie 20 asmenų, daugiausia serbų. Du opozicijos lyderiai buvo nuteisti penkerius metus kalėti, bet nuosprendžius skundžia.
Rugpjūčio 30-ąją Juodkalnijoje taip pat bus renkami pareigūnai į laisvus vietos valdžios postus.
