Naujausiame propagandinio teatro epizode Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį lankėsi Ankaroje derybose dėl laivybos koridorių atvėrimo, tačiau ukrainiečiai pabrėžtinai pastebėjo, kad jie – tikrieji uostų savininkai – nebuvo pakviesti, todėl be jų Turkijoje negali būti jokio susitarimo.
Kelionę į Ankarą S.Lavrovas išnaudojo melagingam teiginiui: „Rusijos Federacija nesudaro jokių kliūčių laivų praplaukimui... Mes niekam netrukdome“.
Dabar tai tampa skiriamuoju Maskvos tarptautinių pranešimų bruožu. Pagal Rusijos versiją, Ukraina yra atsakinga už blokadą, nes užminavo Odesos uostą, o – taip pat neteisingai – Vakarų sankcijos stabdo grūdų srautus. Tai, kad visa krizė kilo dėl Rusijos invazijos ir jūrų blokados, patogiai ignoruojama.
Politiškai Kremlius tai įvertino kaip tinkamiausią momentą pabandyti pakirsti sankcijų pagrindą, sakydamas, kad yra pasirengęs vėl padėti pajudėti grūdų srautui iš Ukrainos Odesos uosto, jei tik bus panaikintos sankcijos Maskvai.
„Iš tikrųjų jie ne derasi, o kuria savo antivakarietišką naratyvą“, – interviu „Politico“ sakė Ukrainos ekonomikos ministro pavaduotojas Tarasas Kačka. „Visais savo pareiškimais dabar jie bando apsimesti, kad ne Rusija, o Ukraina, ir ne Maskva, o Vakarų sankcijos yra maisto saugumo krizės priežastis. Tačiau yra kitaip.“
S.Lavrovas nepaminėjo, kad Rusijos kariuomenė sugriovė Mariupolio uostamiestį ir nuo vasario mėnesio blokuoja pagrindinius Ukrainos eksporto kelius iš Odesos ir Mykolajivo, todėl šalyje įstrigo mažiausiai 23 mln. tonų grūdų ir aliejinių augalų sėklų. Tai sudaro beveik penkių mėnesių reguliaraus eksporto vertę.
Dėl to padidėjo pasaulinės maisto produktų kainos, o daugelis besivystančių šalių, kurios priklauso nuo Ukrainos grūdų (pvz., Čadas, Egiptas, Somalis ir Libanas), pradėjo skambinti pavojaus varpais dėl tiekimo ir kylančių kainų.
Seka pasakas
Nerimą Vakarams kelia tai, kad Rusijos argumentai įgauna tam tikrą pagreitį. Praėjusią savaitę Europos vadovai išreiškė nuogąstavimus, kad Maskvos pateikiama įvykių versija ypač populiari Afrikoje. Iš tiesų, Senegalo prezidentas ir Afrikos Sąjungos pirmininkas Macky Sallis, praėjusią savaitę Maskvoje susitikęs su Prezidentu Vladimiru Putinu, pakartojo Rusijos nuomonę, ypač dėl Vakarų sankcijų.
Tačiau M.Sallis turi savų strateginių prioritetų. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, Senegalas daugiau kaip pusę importuojamų kviečių gauna iš Rusijos, o kitos Afrikos šalys, pavyzdžiui, Ruanda, Kongas ir Eritrėja, yra taip pat priklausomos nuo Maskvos, jei ne labiau.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu, stovėdamas šalia S.Lavrovo ant pakylos, taip pat pritarė Rusijos siekiui suteikti ekonominę pagalbą mainais į grūdų koridorių. Jis teigė, kad būtų „teisėta“ Rusijai užsitikrinti Vakarų sankcijų sumažinimą mainais į sutikimą dėl tokio grūdų koridoriaus.
Derybos Ankaroje vyksta JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui bandant tarpininkauti sudarant tarptautinį susitarimą dėl saugomo laivybos koridoriaus Juodojoje jūroje sukūrimo. Pagal susitarimą komerciniai grūdų laivai galėtų saugiai plaukti į Ukrainos uostus ir iš jų, lydimi karinių laivų iš neutralios šalies, galbūt Turkijos.
Sumažinęs Rusijos vaidmenį maisto krizėje, S.Lavrovas atsakomybę už maisto produktų blokavimą perkėlė tik Kyjivui, sakydamas, kad gynybinės jūros minos, kurias Ukraina pastatė aplink Odesą, yra pagrindinė kliūtis laisvai prekybai.
Praėjusią savaitę Europos vadovai išreiškė nuogąstavimus, kad Maskvos pateikiama įvykių versija ypač populiari Afrikoje.
„Jei Ukraina pasirengusi pradėti išminavimo darbus, mes taip pat esame tam pasirengę“, – sakė S.Lavrovas ir pridūrė: „Dabar kamuolys yra jų pusėje“.
Tačiau Ukrainos ministras T.Kačka sakė: „Problema yra Rusijos kariniai laivai ir jų keliamas pavojus prekybai, komercijai ir prekių gabenimui. Minos yra absoliučiai antraeilė tema“.
Ukraina taip pat primygtinai tvirtina, kad minos yra gyvybiškai svarbios siekiant sustabdyti Rusijos puolimą Odesoje.
„Putinas sako, kad nesinaudos prekybos keliais, kad užpultų Odesą. Tai tas pats Putinas, kuris Vokietijos kancleriui Scholzui ir Prancūzijos prezidentui Macronui sakė, kad nepuls Ukrainos – likus kelioms dienoms iki plataus masto invazijos į mūsų šalį pradžios. Negalime pasitikėti Putinu, jo žodžiai yra tušti“, – šią savaitę sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
JAV pareigūnas Maskvos siūlymą iškeisti grūdų koridorių į sankcijų sušvelninimą taip pat pavadino „šantažo diplomatija“. Nei ES, nei JAV pareigūnai neparodė jokio noro panaikinti ekonominį spaudimą Kremliui.
„Kaip sankcijos Rusijai trukdo Ukrainai gabenti krovinius?“ – klausė tarptautinių santykių docentas Volodymyras Dubovykas Mečnikovo nacionaliniame universitete.
„Čia nėra jokio ryšio. Tai tik Rusijos karinio jūrų laivyno buvimas ten, tai vienintelis dalykas, kuris trukdo ukrainietiškus maisto produktus pateikti į įvairias rinkas“, – sakė jis.
Kaltinimų žaidimas
Rusijos diplomatai visame pasaulyje vis dažniau bando apkaltinti Ukrainą dėl maisto krizės.
Maskvos ambasadorius prie JT pirmadienį išėjo iš Saugumo Tarybos posėdžio, kai Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis apkaltino jį melagingai kaltinant Vakarų sankcijas dėl gilėjančios pasaulinės maisto krizės.
„Tai gali būti tik didelis Maskvos viešųjų ryšių žaidimas“, – sakė „BlueBay Asset Management“ ekonomistas Timothy Ashas. „Apsimesdama, kad derasi su Turkija ir yra laikoma protinga, ji gali suversti kaltę Ukrainai dėl to, kad susitarimas nebuvo pasiektas, o vėliau ir dėl pasaulinės maisto kainų krizės“, – rašė jis.
T.Kačka sakė, kad Maskva užsiima „manipuliavimu komunikacija“.
Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio prisidėjo prie Vakarų politikų balsų choro, teigiančio, kad V.Putinas vis dažniau naudoja grūdus kaip diplomatinį svertą.
„Blokuoti grūdų eksportą reiškia pasmerkti milijonus vaikų, moterų ir vyrų, esančių toli nuo konflikto, mirčiai“, – sakė jis trečiadienį Romoje vykusioje konferencijoje.
Kruvinasis sezonas
Rasti maršrutą iš Ukrainos, kuriuo būtų galima išgabenti reikiamą kiekį grūdų, būtina dar skubiau dėl artėjančio dešimčių milijonų tonų grūdų derliaus, kuris jau buvo pasėtas.
Trečiadienį Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sakė, kad naujo derliaus nuėmimas ir sandėliavimas yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria žemdirbiai, kurie, nepaisydami visų aplinkybių, apsėjo 75 proc. praėjusių metų pavasario žemės ūkio naudmenų.
T.Ashas: tai gali būti tik didelis Maskvos viešųjų ryšių žaidimas.
Ateinant lapkričiui, kai bus nuimtas kitas kukurūzų derlius, Ukrainai gali pritrūkti iki 15 mln. tonų talpų sandėliuose, o grūdų kokybė suprastėja, jei jų negalima laiku išvežti.
„Dešimtys ūkininkų žuvo nuo laukuose padėtų minų, todėl šis sezonas mūsų žemės ūkyje tikrai kruvinas“, – sakė T.Kačka.
Tuo tarpu ES toliau deda pastangas, kad padidintų grūdų ir saulėgrąžų aliejaus eksportą geležinkeliais į Lenkiją ir Rumuniją.
Antradienį vykusiame uždarame ES diplomatų susitikime aukšto rango Europos Komisijos pareigūnas Michaelis Niejahras sakė, jog ES daugiausia pastangų deda, kad daugiau ukrainietiškų grūdų patektų į Lenkijos Gdansko uostą Baltijos jūroje ir Rumunijos Konstancos uostą, esantį prie Juodosios jūros, pranešė du dalyvavę diplomatai ir vienas pareigūnas.
T.Kačka tai apibūdino kaip „labai naudingą“ sprendimą, nes net jei vieną dieną bus susitarta dėl jūrų koridoriaus, „vis tiek reikės eksportuoti per sausumos sieną“.
Andrejus Sizovas, Juodosios jūros grūdų prekybos konsultacinės bendrovės „SovEcon“ vadovas, sakė: „Nieko negalima padaryti, kad padėtis greitai pagerėtų“.
Jo teigimu, Rusija kitą sezoną, sulaukusi rekordinio derliaus, gali tapti didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje, tačiau, jei Maskva dėl politinių priežasčių apribos savo grūdų eksportą, pasaulinio bado problema gali būti kur kas blogesnė.
„Blogiausias scenarijus – užblokuoti Ukrainos grūdų terminalai ir papildomi Rusijos eksporto apribojimai, kuriuos nustato pati Rusija“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai gali padvigubinti pasaulines kviečių kainas.
Turkijos užsienio reikalų ministras M.Cavusoglu pasiūlė surengti JT, Rusijos ir Ukrainos susitikimą, kuriame būtų susitarta dėl JT inicijuoto jūrų koridoriaus sąlygų, apibūdindamas jį kaip „protingą“ ir „įmanomą“ pasiūlymą.
Tačiau T.Kačka sakė, kad rimtų diskusijų dėl maisto koridoriaus dar tik laukiama, o šiuo metu tik „karštligiškai bandoma rasti sprendimą“, kol pasaulis susivokia gilėjančioje maisto trūkumo krizėje.
„Kai šis etapas baigsis, manau, kad diskusijos dėl karinių laivų siuntimo į Ukrainą bus labiau matomos ir konkretesnės. Esame labai arti šių diskusijų, nes kitos išeities nėra“, – sakė jis.
