Prieš Šv. Kalėdas Hamburgo Dailės ir amatų muziejus kviečia į unikalią parodą, kurioje galima išvysti kokia bjauri netvarka karaliauja vandenynuose. Vidury salės galima pamatyti kalną šiukšlių, tokių, kurios aptiktos jūrose. Virš šio šiukšlių kalno demonstruojama valtis, o po ja – pasaulio sąvartynas. Jūrose galima aptikti visko – kėdžių, paplūdimio šlepečių, prakiurusių maudymosi plaustų, visko, kam žmonės išleidžia pinigus ir greit išmeta.
Visos šios atliekos buvo surinktos Vokietijos šiaurėje esančiose Fėrmano ir Sylto bei Havajų salose. Paroda pavadinta „Paskutinė stotelė – jūra. Plastikos atliekų projektas“. Šį projektą Hamburgo muziejus perėmė iš Ciuricho muziejaus. Iš Vokietijos paroda keliaus į Suomiją, Daniją ir Prancūziją.
Tiek šiukšlių, kiek pavaizduota parodoje, į jūrą išmetama kas 10-15 sekundžių. Per metus į vandenynai „praturtėja“ 6,4 mln. tonų atliekų.
Jau šiandien nebėra nė vieno kubinio metro vandens, kuriame neaptiktum plastiko. Didžiausias plastiko atliekų sąvartynas yra Ramiajame vandenyne, teigiama, kad čia esančių šiukšlių kiekis prilygsta Vidurio Europos dydžiui.
Kas vandeny – tas skrandyje
Ar žinojote, kad šiuo metu pasaulyje pagaminta tiek plastiko, kad žemės rutulį polietileno plėvele būtų galima apvynioti šešis kartus.
Plastikas turi daug privalumų, jis nebrangus, lengvas, lankstus ir kintantis. Tačiau jis turi vieną didelį trūkumą – jo sudėtyje nėra biologiškai skaidžių medžiagų, jis suyra į šimtus ar tūkstančius mažesnių dalelių, tačiau niekur nedingsta. Šios granulės lyriškai apibūdinamos kaip „undinės ašaros“. Per maisto grandinę šios atliekos atsiduria ant mūsų stalo. Midijos ir kiti vandens gyvūnai šias polietileno dalelytes kaupia savo audiniuose.
Tai, kad gyvūnai plastiką sumaišo su maistu, parodoje galima išvysti nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Juose galima pamatyti ryklių arba jūros vėžlių apkandžiotus butelius. Nuotraukas, kuriose vaizduojama, kaip albatrosai praryja plastiko gabaliukus, kurie juos sužaloja iš vidaus.
Antrame parodos skyriuje demonstruojamas plastiko naudojimas kasdieniniame gyvenime. Greito maisto restoranuose plastiko naudojama daugiau nei reikia, į plėvelę suvyniojamas kiekvienas atskiras daiktas, net padažas turi atskirą plastikinį dubenėlį.
Mažai težinoma, kad mikro dydžio plastiko atliekos vandenynus kaskart pasiekia iš mūsų skalbimo mašinų ir vonios kambarių. Iš audinių kiekvieno plovimo metu ištirpsta apie 1 900 polietileno pluošto. Dauguma kosmetikos kremų, ypač šveitiklių, sudėtyje turi polietileno granulių. Šios yra tokios mažos, kad lengvai nukeliauja į upes ir vandenynus.
Gali prisidėti kiekvienas
Ši paroda veikia jaunąją kartą, Ciuriche ją aplankė 400 moksleivių grupių. Neabejojama, kad išvydę parodą, keletą jį lydinčių vaizdo siužetų, sudalyvavę diskusijose, jaunuoliai gerokai atsakingiau ims rūšiuoti atliekas, kai kurie galbūt tapt aplinkosaugininkais ar jūrų tyrinėtojais. Bent dalis tikrai atkreips dėmesį į savo pirkimo įpročius.
Kaip gali prisidėti kiekvienas? Mažų mažiausiai nenaudoti vienkartinių plastikinių indų savo šventiniuose vakarėliuose, naudoti ilgaamžius pirkinių maišelius, nepakuoti kiekvieno pirkinio, ar tai būtų vaisiai, ar kiti produktai, į atskirus polietileno gaminius.
„Ar žinojote, kad šiuo metu pasaulyje pagaminta tiek plastiko, kad žemės rutulį polietileno plėvele būtų galima apvynioti šešis kartus“, – rašoma spiegel.de.