K.Harris lieka žaidime: gali taikytis į Kalifornijos gubernatorės arba prezidentės postą

Kaip K.Harris kartojo per savo pokalbius telefonu, „aš lieku kovoje“, pažymėjo „Politico“.

Pasak penkių K.Harris šeimos aplinkai artimų šaltinių, laukiančių žiemos švenčių laikotarpiu ji drauge su šeimos nariais planuoja išnagrinėti šiuos ir kitus galimus savo karjeros kelius.

Tokie K.Harris svarstymai pasigirdo po nepaprastos keturis mėnesius trukusios kovos prieš Donaldą Trumpą dėl Jungtinių Valstijų prezidentės posto po to, kai iš rinkimų kovos pasitraukė Joe Bidenas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kamala Harris

„Jai nereikės nuspręsti, ar ji nori per ateinančius šešis mėnesius dar kartą kandidatuoti, – įvertino vienas buvęs K.Harris kampanijos padėjėjas. – Natūralu būtų įsteigti kokį nors darinį, kuris suteiktų jai galimybę keliauti, sakyti kalbas ir išsaugoti savo politinius ryšius.“

Pažymima, kad šiuo metu K.Harris ir jos patarėjai stengiasi apibrėžti, kaip ir kada ji pasisakys prieš išrinktąjį D.Trumpą, ir iš naujo įtvirtins savo vaidmenį Demokratų partijoje.

Baigdama savo kaip viceprezidentės kadenciją, ji turėtų pirmininkauti lapkričio rinkimų, kuriuos pralaimėjo D.Trumpui, patvirtinimui, o paskui pasirodyti sausio 20 d. vyksiančioje buvusio ir būsimo prezidento inauguracijoje.

„Bus noras išgirsti jos balsą, ir vakuumas ilgai neužsibus“, – teigė K.Harris artimas asmuo.

Tuo pat metu K.Harris ir jos vyras Dougas Emhoffas turės nuspręsti, ar nuolat gyvens savo namuose Los Andžele, ar bazuosis kur nors kitur. Nesvarbu, kur K.Harris ir jos šeima gyvens, kai kurie aplinkiniai išreiškė susirūpinimą dėl saugumo, nes praėjus šešiems mėnesiams baigsis jai teikiama slaptosios tarnybos apsauga.

Pasak „Politico“, tai bus pirmas kartas per du dešimtmečius, kai buvusi senatorė ir karjeros prokurorė nebedirbs valstybės tarnyboje.

„Jūs tiesiog turite leisti jiems marinuoti savo sėkmę, nesėkmes, klaidas ar pasiekimus. Tai asmeniška“, – įvertino Donna Brazile, artima K.Harris sąjungininkė ir Al Gore'o, paskutinio viceprezidento, kuris kandidatavo į prezidento postą, pralaimėjo ir daugiau nebekandidatavo, kampanijos vadovė. Vietoje to savo gyvenimo prasme jis paskelbė klimato kaitą.

D Brazile prisiminė, kad A.Gore'ui buvo duoti keli mėnesiai, kol žmonės pareikalavo atsakymo apie tolesnius jo žingsnius, ir pažymėjo, kad per pastaruosius kelis mėnesius K.Harris, nepaisant pralaimėjimo, užsidirbo „daug politinio kapitalo“. Jo, pasak D.Brazile, negalima iššvaistyti priimant skubotus sprendimus“.

Nors kiti demokratai yra pralaimėję prezidento rinkimus ir buvo priversti persigrupuoti, nė vienas iš jų šiuolaikinėje eroje nepaveldėjo nominacijos likus maždaug 100 dienų iki rinkimų. Iš tiesų dauguma ankstesnių pralaimėjimų įvyko po kruopščiai suplanuoto ir dažnai sunkaus kopimo į viršūnę.

„Shutterstock“/JAV viceprezidentė Kamala Harris

„Nėra nė vieno – nė vieno – kuris iš tikrųjų galėtų suprasti tai, ką ji išgyveno per pastaruosius keturis mėnesius. Niekas, – pažymėjo demokratų apklausų organizatorius Paulas Maslinas – Ir aš visai nepavydžiu jai, kad ji gali skirti šiek tiek laiko ir tai išsiaiškinti“.

Tačiau kiti K.Harris artimieji išreiškė nuomonę, kad dabartinis naujienų ciklas ir greitis, kuriuo Demokratų partija gali pradėti priimti sprendimus, privers K.Harris, linkusią ilgai svarstyti, priimti tam tikrus išankstinius sprendimus.

Interviu su K.Harris padėjėjais ir patikėtiniais, taip pat su demokratų atstovais plačiai pripažįstama, kad K.Harris yra „X faktorius“ kituose demokratų pirminiuose rinkimuose. Nors kai kurie demokratai atmeta galimybę kandidatuoti 2028 m. rinkimuose ir tik nedaugelis būsimų oponentų, jei iš viso tokių yra, norėtų jai nusileisti, K.Harris surinko daugiau nei 74 mln. balsų ir sugebėjo pelnyti didelės grupės amerikiečių palankumą.

Pasak jos sąjungininkų, gera žinia K.Harris yra ta, kad jos autoritetas partijoje didėjo, kuo ilgiau ji vykdė trumpą kampaniją, o tai retai pasitaiko rinkimų politikoje. Jos sąjungininkai mano, kad toksiškumas, kuris supo Johną Kerry ar Hillary Clinton po jų pralaimėjimų, vargu ar taip pat suterš K.Harris politinę ateitį.

Jie nurodo, kad jos dalyvavimas lenktynėse kaip nuosaikesnės kandidatės yra privalumas bet kokiam jos pasirinkimui, nes atrodo, kad partija yra pasirengusi atlikti savo pačios rašytinį judėjimą į centrą.

Greitoji 2028 m. kandidatų į prezidentus apklausa parodė, kad K.Harris turi 41 proc. balsų, t.y. gerokai pirmauja prieš kitus: Gaviną Newsomą, Joshą Shapiro, Timą Walzą, Pete'ą Buttigiegą, Alexandrią Ocasio-Cortez, Gretchen Whitmer, J.B.Pritzkerį, Andy Beshearą ir keletą kitų, kurių visų rezultatai buvo vienaženkliai.

Tačiau, pasak „Politico“, K.Harris pranašumai nėra unikalūs. Pavyzdžiui, panašios apklausos, atliktos praėjus dviem mėnesiams po 2016 m. kampanijos, parodė, kad H.Clinton turėtų didelę persvarą 2020 m. rinkimuose, o dauguma demokratų teigė norintys, kad ji kandidatuotų kitame cikle.

„Negaliu įsivaizduoti, kad partija antrą kartą atsigręžtų į ją“, – pareiškė vienas demokratų strategas, kuriam suteiktas anonimiškumas, kad galėtų atvirai kalbėti.

Jei ji nuspręs nekandidatuoti 2028 m., pirmosios užuominos apie jos politinę ateitį gali būti susijusios su tuo, ar ji kandidatuos į N.Newsomo įpėdinius Kalifornijoje, apie ką „Politico“ pirmą kartą pranešė gegužės mėn. Tuo metu jos biuras griežtai atkirto.

Nors K.Harris gerai pažįstantys žmonės nesutaria, į kokias pareigas ji turėtų kandidatuoti, vis dažniau sutariama, kad ji tikriausiai negalėtų daryti abiejų dalykų – varžytis dėl gubernatorės posto, o po kelių savaičių apsisukti ir pradėti prezidentinę kampaniją.

„Ji nėra žmogus, kuris priima neapgalvotus sprendimus. Kartais jai reikia skausmingai daug laiko sprendimams priimti. Todėl beveik garantuoju, kad ji dar nežino, koks bus kitas jos žingsnis“, – sakė Brianas Brokawas, buvęs K.Harris padėjėjas.

JAV demokratų kandidatė į prezidentus Kamala Harris / Brendan Smialowski / AP

„Ar ji galėtų kandidatuoti į gubernatorius? Taip. Ar manau, kad ji nori kandidatuoti į gubernatorius? Tikriausiai ne. Ar ji galėtų laimėti? Tikrai. Ar jai patiktų šis darbas? Nežinau. Ar ji galėtų vėl kandidatuoti į prezidentus? Taip, – dėstė B.Brokawas. – Ar iš pat pradžių ji turėtų visą krūvą skepticizmo, nes ji dalyvavo pilnaverčiuose demokratų pirminiuose rinkimuose, kuriuose [2019 m.] net neišsilaikė pakankamai ilgai, kad galėtų dalyvauti Ajovos rinkimuose, o šiemet tapo kandidate?“

Jis pridūrė: „Kita vertus, žmonės gali daug ko pasimokyti ir iš savo ankstesnių nesėkmių.“