„Padėtis mūšio lauke sudėtinga. Ir todėl turime dirbti kiekvieną dieną. Šiandien, rytoj ir tiek, kiek reikės, ir (teikti) tiek karinės, finansinės ir humanitarinės pagalbos, kiek reikės“, – ES įstatymų leidėjams per patvirtinamąjį klausymą sakė buvusi Estijos premjerė.
47-erių K.Kallas, kuri yra arši Rusijos kritikė, reikia parlamento leidimo pakeisti dabartinį bloko užsienio politikos vadovą Josepą Borrellį. Jos paskyrimas nekelia didelių abejonių, nes į šias pareigas ją tiesiogiai pasiūlė ES vadovai.
Ji yra viena iš šešių naujų Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen pasiūlytų vicepirmininkų, kuriuos antradienį tikrina įstatymų leidėjai.
K.Kallas sakė, kad bloko parama „turi būti paremta aiškiu Ukrainos keliu į ES“, ir įspėjo, kad „tai, už ką mes čia kovojame, yra Europos saugumas ir Europos principai“.
Birželį Briuselis priėmė sprendimą pradėti derybas su Kyjivu dėl narystės ES, nustatęs, kad Ukraina eina keliu narystės link, kurį Rusija bandė blokuoti.
Remiantis Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais Europa paramai Ukrainai bendrai išleido apie 125 mlrd. JAV dolerių (116 mlrd. eurų), o vien Jungtinės Valstijos skyrė daugiau nei 90 mlrd. dolerių (83 mlrd. eurų).
J.Borrellis šeštadienį per pirmąjį aukšto rango ES pareigūno vizitą Kyjive po Donaldo Trumpo pergalės JAV rinkimuose pažadėjo neabejotiną bloko paramą Ukrainai.
Neprognozuojamu dažnai vadinamo respublikono pergalė Jungtinių Valstijų rinkimuose Ukrainoje ir Europoje sukėlė nerimą, kad D.Trumpas gali nutraukti Vašingtono paramą Kyjivo kovai su Rusijos invazija.
