Po susitikimo K.Karinis žurnalistams sakė, kad derybos buvo svarbios ir įdomios. Pasak jo, abi šalys turi daug bendrų prioritetų, įskaitant supratimą, jog demokratijos turi būti stiprios ir jog šalys turi investuoti į saugumą, kad žmonės galėtų gyventi laisvai, o ekonomika galėtų laisvai vystytis.
K.Karinis taip pat pasidžiaugė Italijos indėliu į Latvijos saugumą. NATO kontingente Adažiuose yra Italijos karių.
-
EVT tęsia derybas migracijos klausimu, lenkams ir vengrams raginant pakeisti taisykles
-
EK vadovė ragina siekti, kad Ukraina ir Moldova įstotų į ES ir išvengtų Rytų šalių įtakos
-
Italijos ir Lenkijos premjerai: ES turėtų sutelkti dėmesį į migracijos sustabdymą
-
Atnaujinta vidaus sienų kontrolė patinka ne visiems: „Kas čia per brieds?“
-
R.T.Erdoganas: Turkija pritars Švedijos narystei NATO, jei bus priimta į ES
K.Karinio nuomone, Italija atliks svarbų vaidmenį įvedant Latvijoje visą kovinę brigadą, kaip numatyta pirmadienį pasirašytame Latvijos ir Kanados susitarime.
Jis taip pat padėkojo G.Meloni už jos lyderystę remiant Ukrainą ir pasidžiaugė, kad Italijos vyriausybė iš tiesų supranta, jog ginant Ukrainą palaikomos bendros vertybės ir tikėjimas, kad turi būti laikomasi įstatymų ir tvarkos.
K.Karinis taip pat pažymėjo, kad Italija ir Latvija vis panašiau supranta migracijos ir ES išorės sienų klausimus. Jos pritaria tam, kad reikia rasti būdą, kaip kontroliuoti migraciją Europoje, griežtai stebėti ES išorės sienas, kad laisvas žmonių judėjimas Europoje išliktų toks, koks yra dabar. Abi šalys Europos Vadovų Taryboje pabrėžė, kad reikia stiprinti išorės dimensiją.
G.Meloni taip pat pabrėžė, kad abiejų vyriausybių vadovai susitarė dėl daugelio svarbių klausimų, ir pakvietė Latvijos ministrą pirmininką apsilankyti Romoje.
G.Meloni akcentavo, kad Ukrainai reikia visapusiškos paramos ir bendradarbiavimo investuojant į Europos saugumą ir gynybą. Daugiau kaip 250 Italijos karių dislokavimas Adažių bazėje rodo Italijos pasiryžimą remti savo sąjungininkus prie ES išorės sienų
Ji taip pat pabrėžė, kad abi šalys sudaro ES išorės sieną, todėl migracijos klausimus reikia spręsti kartu. G.Meloni teigė, kad reikia sprendimų, kuriais būtų skatinama legali ir stabdoma nelegali migracija.
Ji pridūrė, kad Europai reikia spręsti keletą ekonominių klausimų, įskaitant pramonės skatinimą ir regiono konkurencingumą, kad būtina investuoti į gynybą ir pereiti prie ekologiškos energijos. Aplinkos tvarumas, pasak jos, turi būti derinamas su socialiniu ir ekonominiu tvarumu.
G.Meloni taip pat pasidžiaugė, kad nuo 2020 metų abiejų šalių dvišalė užsienio prekyba išaugo 30 proc., ir teigė, kad vis dar yra galimybių augti pramonės sektoriuje.
Praėjusį kartą Italijos ministras pirmininkas Latvijoje lankėsi prieš 25 metus.
