Visų pirma, reikia paminėti, kad sprendimas dėl JAV pasitraukimo iš INF sutarties oficialiai dar nepriimtas. Šią savaitę Maskvoje vieši D.Trumpo patarėjas nacionaliniam saugumui Johnas Boltonas, kuris ten gali susitikti ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Kas bus pasakyta Rusijos, kuri jau svaidosi kaltinimais amerikiečiams ir grasina naujomis ginklavimosi varžybomis, lyderiui? Ar D.Trumpas siekia suderėti naują sutartį? Ar jis tikrai elgiasi kur kas ryžtingiau nei B.Obama ir koks šioje istorijoje Kinijos vaidmuo?
Kas yra INF sutartis?
INF sutartį 1987 metų gruodį pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos lyderis Michalias Gorbačiovas.
Pagal dokumentą abi šalys įsipareigojo nekurti, nebandyti ir nedislokuoti vidutinio nuotolio nuo žemės paleidžiamas balistines bei sparnuotąsias raketas, galinčias nuskrieti 500-5500 km.
Vašingtonas ir Maskva atitinkamai sunaikino 846 ir 1846 raketas. Kadangi atstumas, kurį galėjo pasiekti šios raketos, gana ribotas, sistemos buvo kuriamos branduolinio karo būtent Europoje atvejui.
Draudimas taikomas tik nuo žemės paleidžiamoms raketoms – abi pusės gali nevaržomos dislokuoti 500-5500 km nuskrieti galinčias, bet ore ir nuo vandens paleidžiamas raketas.
Raketos skriejo trumpą laiką nenuspėjama kryptimi ir yra sunkiai susekamos, tad strategai tvirtino, kad jos didino nestabilumą ir atsitiktinio branduolinio konflikto galimybę. Nenuostabu, kad Europos valstybės tuomet raketų naikinimą vertino kaip stiprinantį regioninį saugumą.
Nors sutarties pavadinime yra žodis „branduolinių“, INF sutartis apima visas nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias ir balistines raketas – tiek su konvenciniais, tiek su branduoliniais užtaisais.
Maskva ir Vašingtonas pagal sutartį tokių raketų negali dislokuoti ne tik Europoje, bet ir visur kitur pasaulyje. Tiesa, draudimas taikomas tik nuo žemės paleidžiamoms raketoms – abi pusės gali nevaržomos dislokuoti 500-5500 km nuskrieti galinčias, bet ore ir nuo vandens paleidžiamas raketas.
Ar Rusija pažeidė INF sutartį?
Kad Maskva pažeidė INF sutartį, JAV Valstybės departamentas pirmą kartą paskelbė 2014 metų liepą. Pareigūnai Vašingtone pranešė, kad, jų vertinimu, sutartį pažeidžia Rusijos raketa „Novator 9M729“ (pagal NATO klasifikaciją – „SSC-8“).
Viešo vertinimo amerikiečiai nėra pateikę, bet spėjama, kad rusiška raketa gali nuskrieti per 2 tūkst. km.
2017 metų vasarį JAV pareigūnai pranešė manantys, kad Rusijos sukurta sistema jau aktyvi. Vašingtonas jau kuris laikas sankcijomis ir kitomis priemonėmis bando prispausti Maskvą, kad Rusija vėl laikytųsi nustatytos tvarkos.
Kremlius neigia bet kokius pažeidimus, reikalauja pateikti Rusijos kaltės įrodymus ir atsakydamas skelbia neva pačių JAV vykdomus nusižengimus.
JAV turimi duomenys griežtai įslaptinti, todėl visapusiškai patikrinti Vašingtono metamų kaltinimų Maskvai neįmanoma.
Bet su informacija akivaizdžiai susipažinusi NATO vadovybė – liepą visų Aljanso šalių lyderiai bendrame pranešime paskelbė, kad įrodymai leidžia skelbti, jog Rusija pažeidžia sutartį.
Kodėl D.Trumpas paminėjo Kiniją?
Kinijos dvišalė INF sutartis niekaip neriboja, tad Pekinas yra dislokavęs tikrai nemažai vidutinio nuotolio raketų. JAV ambasadorius Pietų Korėjoje Harry Harrisas yra sakęs, kad vidutinio nuotolio raketos sudaro 95 proc. visų Kinijos turimų raketų.
Kai kurie apžvalgininkai tvirtina, kad INF sutartis yra pasenusi ir pernelyg eurocentristinė, nes joje prieš 31 metus dar nebuvo įmanoma atsižvelgti į Kinijos karinę galią. O ši dabar labai svarbi Vašingtono strateginiuose skaičiavimuose.
JAV būtų kur kas lengviau dislokuoti sistemas Azijos sausumos teritorijoje, o ne telkti jas brangiose platformose ore ir jūroje. Bet tam trukdo INF sutartis.
Tačiau Vašingtonas Ramiojo vandenyno regione neturi daug tokių karinių bazių, kuriose galėtų dislokuoti nuo žemės paleidžiamų raketų nepritarus sąjungininkams. Toli gražu neaišku, ar Japonijos, Pietų Korėjos ar Australijos vyriausybės sutiktų priimti tokias sistemas.
Kokios būtų karinės pasitraukimo iš sutarties pasekmės?
Neaišku, kokias pagal INF sutartį draudžiamas sistemas JAV galėtų artimiausiais mėnesiais ar metais dislokuoti Europoje ar Azijoje.
Amerikos kariuomenė daugiau nei tris dešimtmečius nevystė pagal sutartį draudžiamų nuo žemės paleidžiamų raketų ir tik neseniai užsitikrino finansavimą naujos nuo žemės paleidžiamos sparnuotosios raketos, kuri prilygtų „Novator 9M729“, kūrimui.
Kad išvengtų kaltinimų pažeidžiant INF sutartį, Maskva sistemą „RS-26 Rubež“ anksčiau apibūdino kaip tarpžemyninę balistinę raketą.
Maskvos pozicijos visiškai kitokios – kadangi raketa jau sukurta, dislokavimo tempas greičiausiai būtų paskubintas. Raketų „Novator 9M729“ skaičius gana ribotas, bet Rusija galėtų sparčiai pagaminti daugiau jų.
Rusija taip pat galėtų perklasifikuoti eksperimentinę sistemą „RS-26 Rubež“, kurios nuskriejamas atstumas šiek tiek viršija pagal INF sutartį nustatytus 5500 km.
Kad išvengtų kaltinimų pažeidžiant INF sutartį, Maskva sistemą „RS-26 Rubež“ anksčiau apibūdino kaip tarpžemyninę balistinę raketą.
Tačiau jos nuskriejamas atstumas galėtų būti pakoreguotas, ir raketa papildytų Rusijos vidutinio nuotolio branduolines pajėgas.
Kokios būtų diplomatinės pasitraukimo iš sutarties pasekmės?
NATO narės Europoje ir apskritai Europos šalys galimą JAV pasitraukimą iš INF sutarties jau dabar vertina su nerimu.
Daug NATO narių Vakarų Europoje norėtų, kad INF sutartis liktų galioti. Nors pats Aljansas kartu su Vašingtonu kaltina Rusiją pažeidžiant susitarimą, daugelyje sostinių nemanoma, kad būtent dokumento anuliavimas yra geriausias būdas išspręsti problemą.
Europa tikrai neturi apetito naujoms ginklavimosi varžyboms, nes būtent Senajam žemynui kiltų didžiausias pavojus. Kita vertus, amerikiečių raketos būtų nauja atgrasymo priemonė, nors kažin ar daug NATO narių norėtų jas priimti.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pareiškė, kad apgailestauja dėl D.Trumpo administracijos planų, ir net pagrindinės JAV sąjungininkės Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas teigia norintis, kad INF sutartis išliktų.
Vidurio ir Rytų Europos valstybių, įskaitant Lietuvą, pozicijos gali būti palankesnės Vašingtonui, bet tai irgi nėra aišku.
Be to, JAV pasitraukimas nereikštų, kad bus sudaryta nauja INF sutartis. Kinija jau dabar daug investuoja į vidutinio nuotolio sistemas, tad D.Trumpo pasiūlymo – jei jis nuskambės – derėtis kartu su JAV ir Rusija – greičiausiai net nesvarstys.
Pekinas antradienį jau perspėjo, kad „niekada nesutiks su jokia šantažo forma“, ir pabrėžė, kad visada vykdė „ginamąją nacionalinės gynybos politiką“.
Kalbėtis kažin ar nusiteikusi ir Maskva. O dabartiniai nesutarimai gali pakenkti ir 2010 metais pasirašytai Naujajai Strateginės ginkluotės mažinimo sutarčiai (START) – ar neištirps balansas tarp vidutinio nuotolio ir strateginių sistemų, nustatytas prieš 31 metus?