Praėjusių metų liepos 28 dieną NATO narių lyderiai susitiko Varšuvoje. Čia jie aptarė rimčiausius nuo Šaltojo karo laikų Europoje kylančius iššūkius, prasidėjusius su 2014-aisiais, kuomet Rusija įvykdė Krymo aneksiją. Tai – pirmas kartas per 70 metų, kai Europos sienos buvo perbraižomos pasitelkiant jėgą.
Prezidentas Vladimiras Putinas šiurkščiai pažeidė visus susitarimus, padėjusius užtikrinti ilgalaikę taiką, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą bei NATO ir Rusijos bendradarbiavimo steigiamąjį aktą.
Po keleto mėnesių V.Putinas nuėjo dar toliau – pradėjo finansuoti separatistus, siekiančius destabilizuoti padėti Rytų Ukrainos provincijose.
Rusija NATO metė ir tiesioginį iššūkį. Tam pasitelkė ambicingą kariuomenės modernizavimo programą, naują agresyvią doktriną ir daugybę stambaus masto pratybų, pažeidžiančių susitarimus, skirtus išlaikyti skaidrumą ir stabilumą.
Tuo pat metu „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje ir Irake paskelbė kalifatą. Čia teroristinė grupuotė užgrobė didžiulius teritorijos plotus, įskaitant ir antrą didžiausią Irako miestą Mosulą.
Tuo pat metu „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje ir Irake paskelbė kalifatą. Čia teroristinė grupuotė užgrobė didžiulius teritorijos plotus, įskaitant ir antrą didžiausią Irako miestą Mosulą.
Taip pat Europos sienas vargino didžiausia masinė migracija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Šie įvykiai paskubino NATO organizuoti viršūnių susitikimą. Varšuvoje susirinkę 28 šalių lyderiai buvo priversti rasti atsakymą į rimčiausius saugumo iššūkius Europoje per pastaruosius 25 metus.
Dvi dienas trukusio viršūnių susitikimo metu programa priminė tradicinį NATO formatą: ilgos diskusijos atskirais klausimais, kiekvienam lyderiui buvo duodama pasisakyti po keletą minučių. Šiose sesijose NATO narės nusprendė persiorientuoti į kolektyvinę gynybą.
Liepos 8-osios vakarą prezidentas Barackas Obama prisijungė prie vakarieniaujančių lyderių. Pasirinkta vieta buvo itin simboliška: organizacijos atstovai susėdo ten, kur 1955-aisiais buvo pasirašytas Varšuvos paktas. Jį po NATO karinio bloko įkūrimo pasirašė aštuonios valstybės, vadovaujamos Sovietų Sąjungos.
Vakarienės metu dėmesys buvo skiriamas NATO santykiams su Rusija – kariniu atžvilgiu galingiausia kaimyne. Jau nuo Šaltojo karo pabaigos NATO pastangas sukurti strateginę partnerystę su Maskva V.Putinas atmesdavo agresyviais veiksmais. Todėl nenuostabu, kad kai kurių sąjungininkių svarbiausiu prioritetu tapo NATO gynybos stiprinimas.
Kai kurie NATO narių atstovai tikino, kad didžiausią grėsmę kelia ne Rusija, o nelegalūs migrantai, todėl būtina rasti šios problemos sprendimą.
Vis dėlto svarbiausi susitikimo žodžiai buvo ištarti vakarienės pabaigoje. Jau prieš tai kalbėjęs B.Obama klausėsi kolegų iš sąjungininkių šalių. Daugelis lyderių piktinosi V.Putino veiksmais ir Rusijos keliamais iššūkiais Europai, pavyzdžiui, propagandinėmis kampanijomis ar įtaka vietinėms politinėms partijoms.
Kai kurie NATO narių atstovai tikino, kad didžiausią grėsmę kelia ne Rusija, o nelegalūs migrantai, todėl būtina rasti šios problemos sprendimą.
Ilgos vakarienės pabaigoje B.Obama netikėtai pakėlė ranką norėdamas pasisakyti. Šį kartą jis kalbėjo be užrašų. B.Obama sakė, kad JAV atsakys Rusijai, tačiau, anot politiko, didžiausia grėsmė demokratijai ateina ne iš išorės, ne iš V.Putino, o pačių NATO narių visuomenių.
Buvusio prezidento teigimu, ksenofobija, prieš imigrantus nukreipta politika ir nacionalizmas galėtų sugriauti demokratijas iš vidaus. B.Obama NATO lyderiams sakė, kad nutolus nuo pagrindinių vertybių, galima prarasti viską, kas buvo pastatyta per pastaruosius 70 metų.
D.Trumpui, šią savaitę pirmą kartą susitiksiančiam su NATO lyderiais organizacijos būstinėje Briuselyje, verta prisiminti šiuos B.Obamos prieš metus ištartus žodžius. Kariai, tankai, laivai ir lėktuvai nėra pagrindinė NATO stiprybė. Visų laikų stipriausio, ištvermingiausio ir sėkmingiausio aljanso istorijoje stiprybė – demokratija, individo laisvė ir teisinė valstybė.
Būtent šios vertybės kartu laiko tokias skirtingas 28 NATO nares. Šiandien šioms vertybėms metami iššūkiai keliomis kryptimis, taip pat ir iš vidaus. Sugebėjimas apginti šias vertybes yra būtinas JAV ir visų NATO narių saugumui. Būtent tokią žinutę organizacijos narės ir vėl turėtų išgirsti.
