Suomijos ir Švedijos premjerės – atitinkamai Sanna Marin ir Magdalena Andersson – trečiadienį surengė bendrą spaudos konferenciją. Pareiškimai po jos buvo aiškūs.
S.Marin paskelbė, kad Helsinkis „per kelias savaites“ apsispręs, ar teikti paraišką įstoti į NATO. Tikėtina, kad bet koks manevras bus derinamas su Švedija, kurios įtakingas dienraštis „Svenska Dagbladet“ tą pačią dieną pranešė, esą M.Andersson paraišką dėl prisijungimo prie Aljanso pateiks dar iki birželį vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
Jei tikrai bus pasiprašyta į NATO, Šiaurės Europos geopolitinis paveikslas pasikeis iš esmės. Analitikai jau juokauja: strateginių šachmatų didmeistriu neretai pavadinamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turės naują didžiulį galvos skausmą.
„The New York Times“, pavyzdžiui, pastebi, kad nors Maskva ne kartą skelbė grasinimus Suomijai ir Švedijai, Rusijos invazija į Ukrainą kaip tik pastūmėjo šias Šiaurės šalis NATO link. Kitaip tariant, Kremlius pats sukūrė situaciją, kai Helsinkis ir Stokholmas nebegali sau leisti nesirinkti pusės.
Rusija, beje, vėl grasina. Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs prezidentas ir premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad „nebegalima kalbėti apie Baltijos jūros regioną be branduolinių ginklų“ – esą turi būti atkurtas balansas.
