Kitą dieną Vakarų sąjungininkės, įskaitant Jungtines Valstijas, Vokietiją, Nyderlandus ir net Lenkiją, kuri yra viena pagrindinių prieš Rusiją nusiteikusių šalininkių, nedelsdamos pareiškė, kad neketina siųsti sausumos kariuomenės į Ukrainą, taip parodydamos tam tikrą susierzinimą dėl E.Macrono komentaro. Tuo tarpu Kyjivas nurodė, kad jis prašo greičiau tiekti ginklus ir šaudmenis, o ne karius.
Ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas E.Macronas pabrėžė, kad visi jo komentarai dėl Rusijos karo Ukrainoje buvo kruopščiai apgalvoti.
Tačiau tai nesutrukdė Lietuvos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pasveikinti tokią diskusiją ir pridėti, kad, vertinant padėtį, kurioje atsidūrė Ukraina, jokie variantai negali būti atmesti.
„Labai vertinu teigiamai ir skatinu prasidėjusią diskusiją, dėl to, kad ta situacija, kurioj dabar esam, naudinga tik Vladimirui Putinui. Mes esam patys sau užsibrėžę visas įmanomas raudonas ribas, visiškai nediskutuojam apie jokių strateginių dilemų sukūrimą Ukrainoje Rusijos kariuomenei“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė G.Landsbergis.
Tuo tarpu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas komentuodamas šį pareiškimą antradienį sakė, kad NATO valstybių kariai į Ukrainą galėtų būti siunčiami apmokyti ukrainiečius, o ne kovos veiksmams.
Asocijuotas Rytų Europos studijų centro analitikas Justinas Mickus portalui 15min anksčiau šią savaitę sakė, kad E.Macrono pareiškimas turi šou elementų, siunčiančių keletą žinučių skirtingoms auditorijoms: „Ukrainai sakoma, kad Europa lieka su ja, D.Trumpui – „tik pažiūrėkite, ką mes čia darome“. Ir tuo pačiu Berlynui, jog Prancūzija yra drąsi lyderė“.
Tačiau jis pridūrė, kad tai gali būti dar vienas Prancūzijos prezidento „liapsusas“, kuomet jis pažada kažką, pasako ką nors skambaus, jog patrauktų dėmesį, bet galiausiai to įgyvendinimas stringa, „kaip strigo daugybė jo iniciatyvų tiek vidaus, tiek Europos, tiek globalioje politikoje“.