Šią istorinę nutartį paskelbė 2006 metais įsteigtas Jungtinių Tautų remiamas tribunolas.
Tai pirmas kartas, kai dėl genocido buvo nuteisti įtakingi ultramaoistų režimo lyderiai. Per ketverius metus trukusį teroru paženklintą šio brutalaus režimo valdymą Kambodžoje mirė 2 mln. žmonių.
Pateikiame svarbiausius faktus apie istorinį teismo procesą.
Byla perduodama teismui
Po ne vienus metus trukusio pasirengimo ir tyrimo 2011 metų sausio 13 dieną keturių įtakingų raudonųjų khmerų lyderių byla buvo perduota Pnom Penio prieigose įsikūrusiam karo nusikaltimų tribunolui, kuris anksčiau vadinosi Kambodžos teismų specialiaisiais rūmais (ECCC).
Bylos kaltinamieji: „Brolis Nr. 2“ Nuon Chea, laikytas antruoju pagal rangą žmogumi po raudonųjų khmerų lyderio Pol Poto; valstybės vadovas Khieu Samphanas; užsienio reikalų ministras Ieng Sary ir jo žmona Ieng Thirith, režimo valdymo laikotarpiu ėjusi socialinių reikalų ministro pareigas.
Demencija sirgusi Ieng Thirith 2012-aisiais buvo paleista į laisvę, o dar po kelerių metų mirė. Jos vyras mirė nelaisvėje 2013-aisiais, sulaukęs 87 metų.
Teismo procesas prasidėjo 2011 metų birželio 27 dieną. Dėl kritikos, kad procesas tęsis per ilgai, teisėjai po trijų mėnesių nusprendė jį išskirti į du etapus: pirmąjį „miniteismą“ – dėl nusikaltimų žmoniškumui“, ir antrąjį procesą – dėl genocido.
„Nebuvo blogi“
2011-ųjų pabaigoje teisme liudijo du kaltinamieji.
Lapkritį liudijęs Khieu Samphanas piktai užsipuolė prokuratūrą „už pasakas“ apie raudonuosius khmerus ir tvirtino, kad dauguma kambodžiečių palaikė brutalų režimą.
Po mėnesio liudijęs Nuon Chea, laikytas pagrindiniu judėjimo ideologu, tvirtino, kad raudonieji khmerai „nebuvo blogi žmonės“ ar nusikaltėliai.
„Nenoriu, kad būsimos kartos klaidingai vertintų istoriją, – kalbėjo jis teisme 2011 metų gruodžio 5 dieną. – Visa, kas kalbama, yra netiesa.“
Įkalinimas iki gyvos galvos
2013 metų gegužės 30 dieną Nuon Chea parodė pirmuosius atgailos ženklus, kai pripažino, kad turi „prisiimti atsakomybę už žalą“, padarytą Kambodžai, ir išreiškė savo „giliausią užuojautą“.
Visgi kaltinamasis nepripažino kaltės dėl genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, tvirtindamas, jog nieko nežino apie brutaliausius režimo nusikaltimus.
Anksčiau tą mėnesį Khieu Samphanas pareiškė „nuoširdžiai atsiprašantis“, tačiau tuo pat metu stengėsi atsiriboti nuo režimo veiksmų, tvirtindamas, kad jam nebuvo žinoma apie kambodžiečių kančias.
2014 metų rugpjūčio 8 dieną Nuon Chea ir Khieu Samphanas buvo pripažinti „kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ar naikinimo... politinio persekiojimo ir kitų nežmoniškų veiksmų“. Jiems buvo skirtas įkalinimas iki gyvos galvos.
Skelbiant nuosprendžius teismo salėje buvę režimo nusikaltimus išgyvenę žmonės, teisingumo laukę 35 metus, juos palydėjo garsiais plojimais ir su ašaromis akyse.
Genocidas
Antrasis „miniteismas“ prasidėjo 2014 metų liepos 30 dieną. Jo metu nagrinėti kaltinimai dėl etninių vietnamiečių ir čamų musulmonų mažumų genocido. Kontroversiška tai, kad šie kaltinimai neapėmė režimo vykdytų pačių khmerų masinių žudynių, nes Jungtinės Tautos nelaiko jų genocidu.
2016 metų rugsėjį parodymus davę liudininkai papasakojo apie netinkamą elgesį su musulmonų čamų bendruomenės nariais. Šios etninės mažumos atstovai buvo verčiami valgyti kiaulieną, negalėjo kalbėti savo gimtąja kalba ir turėti Korano, kuris būdavo sudeginamas režimo pareigūnų.
Režimo valdymo metais buvo nužudyti nuo 100 iki 500 tūkst. musulmonų čamų ir 20 tūkst. vietnamiečių.
2017 metų birželio 23-ioji buvo paskutinė antrojo teismo proceso diena. Per trejus metus buvo išklausyti daugiau nei 100 liudytojų, pasmerkusių režimą už prievartines santuokas, žaginimus ir masines žudynes.
2018 metų lapkričio 16-ąją abu kaltinamieji už genocidą nuteisiami kalėti iki gyvos galvos.
Istorinėje tribunolo nutartyje konstatuojama, kad Nuon Chea kaltas dėl visų nusikaltimų, įvykdytų raudonųjų khmerų režimo valdymo laikotarpiu, turint galvoje, kad jis buvo antras pagal rangą žmogus po Pol Poto.
Khieu Samphanas pripažintas kaltu dėl etninių vietnamiečių genocido. Tačiau jis buvo išteisintas dėl dalyvavimo čamų musulmonų genocide.
