Incidentas, jei taip jį galima pavadinti, įvyko antradienį Sankt Peterburge, kur su S.Lavrovu aptarti Ukrainos krizės atvažiavo R.Sikorskis ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris.
ES lyderiai labai tikisi, kad Rusija negilins tarptautinės krizės, kurią kovo mėnesį sukėlė Krymo aneksija, todėl ypač pabrėžia kiekvieną net ir mažiausią užuominą, kad Maskva elgsis gražiai.
Tad prieš pradedant trijų diplomatijos vadovų pokalbį prie apvalaus stalo, savo įžanginėse pastabose Lenkijos ministras R.Sikorskis pasidžiaugė iš S.Lavrovo neva išgirdęs patikinimą, jog „Krymo scenarijus“ nepasikartos kitose Ukrainos srityse.
Ar rusų ministras bandė juoku paneigti tai, ko taip bijo Europos Sąjungos politikai, – faktą, kad rusų kariai taip pat, kaip kovą užėmė Krymą, dabar okupuoja Donecką ir Luhanską?
Į R.Sikorskio komentarą Rusijos užsienio reikalų ministras sureagavo „giliu, skardžiu juoku“, kaip rašo „The Wall Street Journal“.
„Ar rusų ministras bandė juoku paneigti tai, ko taip bijo Europos Sąjungos politikai, – faktą, kad rusų kariai taip pat, kaip kovą užėmė Krymą, dabar okupuoja Donecką ir Luhanską?“ – S.Lavrovo reakciją pakomentavo lenkų dienraštis „Gazeta Wyborcza“.
Rusijos, Lenkijos ir Vokietijos susitikimas buvo suplanuotas jau seniai – tai prieš septynerius metus pradėto forumo, kuriame trys šalys siekia aptarti savo istorijas Antrajame pasauliniame kare, dalis. ES šalių ministrai svarstė atšaukti susitikimą dėl Rusijos vaidmens Ukrainos krizėje, tačiau pastarosiomis savaitėmis pastebėję Maskvos „sukalbamesnį toną“, nusprendė vykti į Sankt Peterburgą. Tai pirmasis aukščiausio lygio ES diplomatų vizitas Rusijoje nuo Krymo aneksijos.
„The Wall Street Journal“ taip pat pastebi, kad F.W.Steinmeieris, pastaruoju metu ypač optimistiškai pabrėžiantis galimybę išspręsti krizę, S.Lavrovą spaudos konferencijoje pavadino „brangiuoju Sergejumi“.
O S.Lavrovas vienu metu paminėjo „prezidentą Porošenką“, taip netiesiogiai pripažindamas naująjį Ukrainos vadovą, nors Rusija ilgai tvirtino, kad Ukrainoje surengti priešlaikiniai prezidento rinkimai yra nelegitimūs ir poziciją pakeitė tik prieš pat gegužės 25 dienos balsavimą.
Vis dėlto ir šis susitikimas mažai ką davė, tik dar kartą parodė, kad Rusija ir Vakarai iš esmės kalba skirtingomis kalbomis.
ES – kaip ir Kijevo – pozicija tokia, kad separatistus Donecko ir Luhansko srityse kursto ir tiesiogiai remia Rusija. Maskva dėl visko kaltę verčia Kijevui, kuris į rytines sritis pasiuntė kariuomenę, kad suvaldytų siautėjančius separatistus ir grąžintų tvarką bei įstatymo viršenybę.
Vakarai ne kartą ragino Rusiją pasinaudoti savo įtaka separatistams ir paraginti juos sudėti ginklus – arba mažų mažiausia viešai pareikšti, kad jų neremia.
„Negali kaltinti žmonių, kad nori ginti savo miestus ir miestelius, kur gyvena jų vaikai, – antradienį pareiškė S.Lavrovas, paklaustas, kodėl Kremlius iki šiol viešai neatsiribojo nuo teroristų, kuriuos iki šiol vadina taikiais protestuotojais. – Mums atrodo svarbiausia, kad būtų nutraukta karinė operacija prieš protestuotojus.“
