Ką toliau darys Vladimiras Putinas, jei laimės „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje?

Autorius pažymi, kad autoritarinio Rusijos prezidento tikslas – susigrąžinti „istoriškai rusiškas žemes“.

Ne taip ir seniai plačiu mastu atsiradęs suvokimas apie V.Putino tolesnius planus, duoda postūmį pagalbos Ukrainai telkimo kontekste, o tokie lyderiai kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atvirai perspėja, kad Rusijos pergalė turėtų pražūtingų padarinių likusiai Europai.

Pasak straipsnio, tuo, deja, įsitikinę ne visi.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„Daugelis skeptikų atkreipia dėmesį į stebėtinai prastus Rusijos kariuomenės rezultatus invazijos į Ukrainą metu ir teigia, kad V.Putinas akivaizdžiai negali imtis tolesnių karinių nuotykių. Pasak abejojančiųjų, akivaizdūs Rusijos sunkumai Ukrainoje reiškia, kad Maskva negali būti laikoma realia grėsme daug didesnei NATO aljanso karinei galiai. Iš tiesų, kai kurie įsitikinę, kad bet koks tiesioginis Rusijos išpuolis prieš Vakarus būtų savižudiška misija“, – rašo P.Dickinsonas.

Tačiau, jo nuomone, dauguma tokių skeptikų situacija vertina itin trumparegiškai: jie ignoruoja didžiulį poveikį, kurį karinė sėkmė Ukrainoje turėtų Kremliaus gebėjimui kariauti.

Rusijos pergalė Ukrainoje pakeistų geopolitinę padėtį, labai sustiprintų Rusiją kariniu, ekonominiu ir strateginiu požiūriu, o Vakarai tuo pat metu smarkiai susilpnėtų, pastebėjo P.Dickinsonas.

„Būtų klaidinga manyti, kad V.Putinas tiesiog sustotų ir daugiau nesiimtų jokių veiksmų.“

Analitikai sutinka, kad, nors Rusijos kariuomenei Ukrainoje akivaizdžiai nepavyko pateisinti savo išpūstos reputacijos, kuria gyrėsi prieš karą, tačiau vis dėlto būtų neapdairu neįvertinti Maskvos karinio potencialo.

Vladimiras Putinas šiuo metu, ko gero, yra stipresnėje padėtyje lėtai ginkluojamų Vakarų priešininkų atžvilgiu nei bet kuris kitas Rusijos vadovas nuo 1945 m.

Suprantama, kad nuo neišprovokuotos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį V.Putino karo vadai išmoko daug svarbių pamokų ir įgijo kovinės patirties, su kuria negali lygintis jokia kita didžioji pasaulio galia.

„Turėdamas mūšiuose užgrūdintą ir sparčiai modernėjančią kariuomenę, kurią remia visą parą veikianti gynybos pramonė, Vladimiras Putinas šiuo metu, ko gero, yra stipresnėje padėtyje lėtai ginkluojamų Vakarų priešininkų atžvilgiu nei bet kuris kitas Rusijos vadovas nuo 1945 m. Pergalė Ukrainoje dar labiau padidintų šį ir taip nerimą keliantį karinių pajėgumų proveržį“, – rašo analitikas.

Rusijos ir Ukrainos kariuomenės šiuo metu yra didžiausios ir grėsmingiausios kovinės pajėgos Europoje.

P.Dickinsonas atkreipė dėmesį, kad, V.Putinui triumfavus Ukrainoje, jis kontroliuotų jas abi.

„Nors daugelis Ukrainos karių neabejotinai ir toliau kariautų partizaninį karą arba siektų persigrupuoti užsienyje, pergalę iškovojusi Rusija siektų greitai pašaukti šimtus tūkstančių ukrainiečių į karinę tarnybą, kaip tai jau padarė Kremliaus kontroliuojamose Ukrainos teritorijose. Be milžiniško žmonių skaičiaus padidinimo, Rusija taip pat perimtų dideles Ukrainos karinės įrangos atsargas – nuo artilerijos sviedinių ir bepiločių orlaivių iki Vakarų tiekiamų tankų ir raketų sistemų.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./HIMARS sistema

Negana to, turėdama Ukrainos kontrolę, Rusija, pasak eksperto, galėtų vėl integruoti didžiulę Ukrainos karinę pramonę, kuri Šaltojo karo metais atliko tokį svarbų vaidmenį apginkluojant Raudonąją armiją. Didžiąją sovietmečio dalį Ukraina gamino reikšmingus kiekius SSRS raketų, tankų, lėktuvų ir karo laivų.

„Per pirmuosius tris Ukrainos nepriklausomybės dešimtmečius šis milžiniškas pramoninis palikimas buvo apleistas ir sunyko, tačiau Rusijos okupacinė administracija arba Kremliui lojalus marionetinis režimas Kyjive greičiausiai teiktų pirmenybę karinės gamybos atgaivinimui. Padidėjusi gamyba leistų Rusijai greitai atsigauti po skaudžių Ukrainos kampanijos nuostolių, taip pat sukurtų aplinkybes Maskvai įveikti daugelį Vakarų sankcijų sukurtų kliūčių“, – dėstė P.Dickinsonas.

Ukrainos užkariavimas pasiteisintų Rusijai ir finansiškai bei sustiprintų Maskvos įgaliojimus formuoti pasaulio reikalus: "Kremlius įgytų didelius neišnaudotus Ukrainos energijos išteklius ir galimai trilijonus dolerių vertės naudingųjų iškasenų turtą. Tuo tarpu Ukrainos lyderystė grūdų sityje leistų Rusijai praktiškai per vieną naktį tapti dominuojančia jėga tarptautinėse žemės ūkio rinkose“.

V.Putinas sprendimas praeitą vasarą blokuoti Ukrainos Juodosios jūros uostus tik patvirtino jo pasirengimą. Ukrainos žemės ūkio pramonės kontrolė suteiktų Kremliui naujų galingų įrankių daryti įtaką sąjungininkams ir nubausti priešams.

„Daugelis pasaulio pietų šalių nelauktų, kol bus papirktos grūdų siuntomis ar privestos iki bado. Vietoje to jos noriai pripažintų Rusijos pergalę Ukrainoje kaip svarbų geopolitinį lūžį ir stotų į eilę Maskvoje pareikšti pagarbos.

Be Ukrainos, yra dar keliolika šalių, įskaitant Suomiją, Lenkiją, Baltijos šalis, Baltarusiją ir Moldovą, kurios kadaise priklausė Rusijos imperijai ir todėl atitinka V.Putino „istorinės Rusijos“ apibrėžimą. Visos jos būtų potencialūs taikiniai.

Diplomatinį neutralumą, kuris šiuo metu pastebimas daugelyje Azijos, Afrikos ir kitų šalių, pakeistų pastangos stiprinti ryšius su Kremliumi. Viso pasaulio pietų šalys pradėtų tiekti Maskvai ginklus ir kitus karinius reikmenis, o Vakarų ir taip ribotos galimybės taikyti Rusijai sankcijas taptų beviltiškai kompromituojamos“, – rašoma Atlanto tarybos straipsnyje.

P.Dickinsonas pridūrė, kad viso pasaulio komentatoriai ir politikos apžvalgininkai tokiomis aplinkybėmis ilga nedelsę imtų skelbti naujos postvakarietiškos eros pradžią tarptautiniuose santykiuose.

„Kur sustiprėjęs ir įgavęs drąsos V.Putinas galėtų smogti kitą kartą? Kremliaus diktatorius yra aiškiai pasakęs, kad dabartinį karą laiko imperiniu siekiu susigrąžinti „istoriškai rusiškas žemes“. Be Ukrainos, yra dar keliolika šalių, įskaitant Suomiją, Lenkiją, Baltijos šalis, Baltarusiją ir Moldovą, kurios kadaise priklausė Rusijos imperijai ir todėl atitinka V.Putino „istorinės Rusijos“ apibrėžimą. Visos jos būtų potencialūs taikiniai. Ruošdamasis visavertei invazijai į Ukrainą 2021 m. pabaigoje, V.Putinas pabrėžė savo ambicijų mastą, ragindamas NATO atsitraukti iki buvusio Varšuvos pakto sienų. Atrodo pagrįsta manyti, kad sėkmė Ukrainoje tik dar labiau padidins jo ambicijas.“

Ekspertas nemano, kad Vakarai iš tikrųjų gąsdina V.Putiną. Greičiau, priešingai. Praėjus daugiau nei dviems metams po karo Rusijos autoritarinam vadovui vis dar pavyksta įbauginti Kyjivo partnerius, siekiančius bet kokia kaina išvengti eskalacijos su Rusija.

Imago / Scanpix nuotr./Vladimiras Putinas

„Toks eskalacijos valdymas yra XXI a. nuolaidžiavimas, kuris gali sukelti tokias pat tragiškas pasekmes“, – pabrėžė P.Dickinsonas.

Reziumuodamas ekspertas atkreipė dėmesį, kad, jei Rusija plės karą, Vakarų lyderiai negalės teigti, kad nebuvo įspėti.

„Vladimiras Putinas visą Rusijos visuomenę pastatė į karo padėtį ir atvirai rengia visą savo šalį ilgai trunkančiai kovai su Vakarais. Dabartinė invazija yra svarbi šios kovos dalis, tačiau tai tik pradžia. Rusijos pergalė Ukrainoje sudarytų prielaidas dar drąsesniems tarptautinės agresijos veiksmams. Ji suteiktų naują pajėgumą V.Putino karo mašinai ir radikaliai padidintų jo sustabdymo kainą. Vienintelis būdas išvengti šios pražūtingos baigties – užtikrinti, kad Rusijos invazija į Ukrainą baigtųsi pralaimėjimu“, – pabrėžė analitikas.