Per kampanijos renginį Vokietijos pietuose įsikūrusiame Miuncheno mieste A.Merkel sakė: „Laikai, kai galėjome visiškai kliautis kitais, jau besibaigią. Įsitikinau tuo per kelias pastarąsias dienas.“
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tokie kanclerės žodžiai reiškia Vokietijos atitolimą nuo šalies įsipareigojimų NATO. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad panašios retorikos A.Merkel ėmėsi vos D.Trumpas buvo išrinktas prezidentu.
Be to, toks pareiškimas puikiai sutampa su jos planais skatinti tolimesnę ES integraciją. Kanclerės manymu, šis tikslas Emmanueliui Macronui tapus Prancūzijos prezidentu – ranka pasiekiamas.
Todėl panašu, kad ketvirtiesiems rinkimams besiruošianti A.Merkel pirmą kartą per ilgus vadovavimo metus pergalę pasiekti gali pasinaudodama Europos korta – taip, kaip Prancūzijoje pasinaudojo E.Macronas.
Panašu, kad ketvirtiesiems rinkimams besiruošianti A.Merkel pirmą kartą per ilgus vadovavimo metus pergalę pasiekti gali pasinaudodama Europos korta – taip, kaip Prancūzijoje pasinaudojo E.Macronas.
Pastaruosius mėnesius A.Merkel subtiliai siekė atitolti nuo D.Trumpo. Dar sausį kalbėdama apie Europos ir JAV santykius, kanclerė teigė: „Nėra jokių neribotų garantijų, kad JAV artimai bendradarbiaus su mumis, europiečiais. Todėl esu įsitikinusi, kad Europa ir ES turėtų išmokti ateityje prisiimti daugiau atsakomybės.“
Kanclerė pridūrė, kad būtų „naivu“, jei Europa, spręsdama problemas „savo kieme“, visą laiką priklausytų nuo kitų.
Politikoje labai svarbu pagauti tinkamą momentą. Tačiau faktas, kad šis A.Merkel pareiškimas nuskambėjo iškart po Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo, dar neužtikrina didžiulių pokyčių.
Kaip ir kiekvienas geras politikas, A.Merkel žino, kaip įtikti auditorijai. Juk Vokietijoje sveika kritikos dozė JAV visada puikiai suveikia, ypač D.Trumpo vadovavimo laikotarpiu.
Vokietijoje sveika kritikos dozė JAV visada puikiai suveikia, ypač D.Trumpo vadovavimo laikotarpiu.
Todėl likus vos keletui mėnesių iki rinkimų, toks kanclerės pareiškimas puikiai pasitarnaus jos kampanijai. Panašiai, kaip Gerhardas Schroderis 2002-ųjų rinkimuose pasinaudojo vokiečių nusiteikimu prieš George'ą Bushą ir jo Irake vykdomą karą.
Tuo tarpu Angela Merkel nevengė demonstruoti puikių santykių su Vokietijoje vis dar populiariu buvusiu JAV prezidentu Baracku Obama. Kanclerė su juo Berlyne susitiko ketvirtadienį – tą pačią dieną, kaip ir su D.Trumpu Briuselyje. Vadinasi, A.Merkel pažiūros į JAV skiriasi priklausomai nuo to, kas tuo metu vadovauja šaliai.
Gali būti, kad sekmadienis žymi Vokietijos atitolimo nuo JAV pradžią, tačiau tai patvirtinti dar per anksti. Ta pačią dieną Europos Vadovų Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas sakė, kad net jei to norėtų, ES nėra naudinga į priekį eiti vienai.
Be to, nepanašu, kad A.Merkel, norėdama paskelbti Vokietijos atitolimą nuo JAV, to vieta rinktųsi Bavarijoje vykstančią alaus šventę.
Ne paslaptis, kad A.Merkel ir D.Trumpo požiūriai nesutampa keletu klausimų, pavyzdžiui, klimato ar prekybos. Tačiau panašu, kad būdama puiki strategė, kanclerė nebekvestionuos Vokietijos ir JAV santykių, o sutelks dėmesį į jos šalies įsipareigojimus Europai.
Bet kuriuo atveju, JAV prekybos ir saugumo klausimais yra neišvengiamos Vokietijos partnerės, ir to greitu metu nepakeis net D.Trumpas. Nors lyderiai nesutaria dėl Rusijos, NATO ar Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, A.Merkel turi laiko parodyti, kad nesvarbu, kas sėdi Baltuosiuose rūmuose, Europai reikia JAV.
