Praėjusį antradienį, kai už kadenciją baigusio JAV prezidento G.W.Busho nugaros užsivėrė sraigtasparnio durys ir 8 metus buvęs galingiausias pasaulio žmogus paliko Vašingtoną, jis staiga pajuto, kad turi neįtikimai daug laisvo laiko.
Geriausia – žaisti golfą
Grįžęs į Teksasą, Krofordo rančą, G.W.Bushas pirmiausia susidūrė su dilema – ką veikti. Jis, skirtingai nei dauguma kitų JAV prezidentų, prieš patekdamas į Baltuosius rūmus neturėjo jokio aiškaus hobio, todėl užsiėmimas, kuriam galėtų atsiduoti su visa aistra, jo neišgelbės. Ką G.W.Bushas veikia dabar, tebėra paslaptis. Tikriausiai leidžia laiką mąstydamas, kaip įvertins jį istorija ir kaip pats vertina savo nuveiktus darbus. Dar būdamas Vašingtone prezidentas sakė, kad ketina daug skaityti, ir net užsiminė, jog palikęs Baltuosius rūmus rašys memuarus, tobulins analitinį mąstymą ir įkurs savo vardo biblioteką. Kadenciją baigęs JAV vadovas gali skaityti ir paskaitas, tačiau žinant G.W.Busho oratorinius sugebėjimus vargu ar reikėtų tikėtis, kad kas nors mokės jam už paskaitą 150 tūkst. dolerių, nors tokią sumą lengvai į kišenę susižeria jo pirmtakas Billas Clintonas.
Šiek tiek pailsėjęs G.W.Bushas greičiausiai susiras kokį užsiėmimą. Jis tikriausiai vėl kapos savo rančoje krūmus, važinės dviračiu ir mėgausis golfu. Nustojo jį žaisti, kai sužinojo, kad į šį prezidento pomėgį kreivai žiūri į Iraką išsiųsti kareiviai. Jie net pavadino tai pasityčiojimu.
Ką veikė pirmtakai
Ko imtis kadenciją baigusiam prezidentui, svarsto ir JAV žurnalas „Forbes“. Leidinys primena, ką veikė iš Baltųjų rūmų pasitraukę G.W.Busho pirmtakai. O jų užsiėmimai buvo labai įvairūs – nuo architektūros ir archeologijos iki paukščių stebėjimo ir vairavimo išgėrus.
Geriausiai žinomas B.Clintono hobis – groti saksofonu. Tai jis darė ir 1992 metais per rinkimų kampaniją. Šiam eksprezidentui taip pat patinka spręsti kryžiažodžius ir kitokius galvosūkius, kuriuos spausdina laikraštis „The New York Times“. Be to, Jungtinėse Valstijose sklando gandai, kad B.Clintonas mėgsta statyti totalizatoriuose, kuri komanda laimės krepšinio rungtynes.
Tiesa, tokie užsiėmimai nė iš tolo neprilygsta tam, ką darė kadenciją baigęs Thomas Jeffersonas, kuris pasirašė Nepriklausomybės deklaraciją būdamas vos 33 metų. Palikęs prezidento postą jis nuveikė daug iškilių darbų – įkūrė Virdžinijos universitetą ir pats parengė jo komplekso projektą. T.Jeffersonas taip pat suprojektavo Virdžinijos Kapitolijaus pastatą Ričmonde. Šis valstybės veikėjas išbandė savo jėgas ir archeologijos, vyndarystės, kulinarijos srityse, be to, visą laiką rašė knygas ir dirbo kaip pramonės dizaineris.
Kitas prezidentas Johnas Quincy Adamsas, padėjęs suformuluoti Monroe doktriną ir kovojęs prieš vergiją, pagarsėjo tuo, kad gražiais XIX amžiaus rytais mėgo nuogas maudytis Patomako upėje. Amerikiečiai iki šiol pasakoja, kaip kartą J.Q.Adamsą užklupo viena žurnalistė ir karingai pareiškė, jog neleis jam išlipti iš vandens ir apsirengti tol, kol prezidentas neduos jai išskirtinio interviu.
Vandens pramogoms buvo neabejingas ir Lyndonas B.Johnsonas, kaip ir G.W.Bushas kilęs iš Teksaso. Jis mėgdavo išgėręs važinėti po savo valdas įvairiais automobiliais, įskaitant ir amfibiją, kuri iš išorės nesiskyrė nuo paprasto kabrioleto. L.B.Johnsonui ypač patikdavo pavežioti ja nieko nenutuokiančius svečius. Tuomet prezidentas apsimesdavo, kad sugedo stabdžiai, ir įlėkdavo tiesiai į ežerą.
Jei tokie užsiėmimai G.W.Bushui, anksčiau taip pat mėgusiam išgerti, ne prie širdies, jis gali pasekti Vladimiro Putino pavyzdžiu ir imtis tapybos. Tikėtina, jog tai būtų labai pelninga, nes V.Putino paveikslas, kurį jis tapė vos 20 minučių ir kurį paskui baigė profesionalus dailininkas, per labdaros aukcioną parduotas už 1,1 mln. dolerių. Kitos galimybės – kaip V.Putinas iš prezidento krėslo peršokti į premjero kėdę – G.W.Bushas tikrai neturi.