Nuo Dohos iki Maskvos sukilėliai susitikinėja su įvairiais pasiuntiniais, atstovaujantiems skirtingiems interesams Afganistano atžvilgiu – pradedant Jungtinėmis Valstijomis, siekiančiomis išvesti savo karius, baigiant politiniais lyderiais Kabule, besivaržančiais dėl valdžios.
Pasak ekspertų, regiono galybės, įskaitant JAV priešininkus Iraną ir Rusiją, siekia plėtoti kontaktus su Talibanu, jau dėstančiu savo viziją apie islamišką valdymą, kai bus išvestos užsienio pajėgos.
Tuo metu JAV remiama A.Ghani administracija iki šiol nebuvo pakviesta prie derybų stalo, nors ištisus metus stengėsi užmegzti dialogą su Talibanu.
„Liūdna ironija – kad Afganistano vyriausybei gresia būti išbrauktai iš savo pačios taikos proceso scenarijaus“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vašingtone įsikūrusio Wilsono centro analitikas Michaelas Kugelmanas.
A.Ghani sąjungininkai Vašingtone tvirtina, kad taikos procesui turėtų vadovauti afganistaniečiai. Jungtinės Valstijos taip pat jau daug mėnesių kontaktuoja su Talibanu, esą mėgindamos įtikinti sukilėlius pradėti derybas su Kabulo vyriausybe.
Šias pastangas vainikavo šešias dienas sausį Dohoje vykusios JAV ir Talibano atstovų derybos.
Pasibaigus šiam derybų maratonui abi pusės gyrė pasiektą pažangą, bet Afganistano vyriausybė nuogąstauja, kad amerikiečiai gali susitarti su kovotojais dėl savo pajėgų išvedimo dar prieš sudarant tvarų taikos susitarimą su Kabulu.
„Tai didelis akibrokštas, nes be amerikiečių vyriausybė Kabule negali išsilaikyti“, – sakė prancūzas Afganistano reikalų ekspertas Gilles'is Dorronsoro.
Dar po savaitės Talibanas sutiko Rusijoje susitikti su kai kuriais pagrindiniais A.Ghani politiniais varžovais.
Per antradienį prasidėsiančias derybas Maskvoje, organizuojamas Rusijoje gyvenančių afganų organizacijos ir vyksiančias atskirai nuo derybų su JAV, planuojama kalbėtis apie „okupacijos pabaigą, tvarią taiką tėvynėje ir afganistanietiškos islamiškos valdymo sistemos įkūrimą“, sakė Talibanas.
Ir vėl nuošalyje paliktas A.Ghani įtūžęs pažadėjo neliksiąs pastoviu stebėtoju, kai užsienyje svarstoma jo šalies ateitis.
„Kol mano kūne bus bent vienas kraujo lašas, neketinu sutikti su laikina taikos sutartimi“, – jis sakė sekmadienį, paaiškėjus derybų Maskvoje darbotvarkei.
Nusivylimas ir išdavystės pojūtis Kabule buvo labai aiškus.
A.Ghani sąjungininkas Amrullah Salehas kaltino į Maskvą derybų su talibais nusiteikusius vykti afganų lyderius, įskaitant buvusį prezidentą Hamidą Karzai, „prašant teroristų išmaldos“.
„Šypsena priešui yra smūgis šalies dvasiai“, – pabrėžė jis.
„Vertiname šias pastangas, tačiau bet kokios taikos derybos dėl Afganistano turėtų būti vedamos vadovaujant afganų vyriausybei“, – po derybų Dohoje sakė Afganistano faktinis premjeras Abdullah Abdullah.
