Sekmadienį pirmajame sunkiai prognozuojamų prezidento rinkimų ture prancūzai neturi pasirinkimo, kuris garantuotų Vakarų saugumo sistemos stabilumą. Rinkimų rezultatai Prancūzijoje greičiau jau taps dar vienu sukrėtimu kelis dešimtmečius egzistavusiai tvarkai, ką tik patyrusiai ir JAV prezidento Donaldo Trumpo sukeltą turbulenciją, reziumuoja „The Washington Post“.
Saugumas Prancūzijos rinkimų agitacijos karštinėje net nebuvo svarbiausia tema. Tiek šalies viduje, tiek užsienyje visus labiau domino politiniai ir ekonominiai klausimai. Buvo svarstoma, ar reali galimybė, kad Prancūzija trauksis iš euro zonos, o gal net paliks Europos Sąjungą.
Po ketvirtadienio vakaro, kai Paryžiuje buvo nužudytas policininkas, o atsakomybę už tai prisiėmė „Islamo valstybė“, prabilta apie Prancūzijos sienų uždarymą ir, pirmiausia, šalies vidaus saugumo stiprinimą. Tuo tarpu išorinės grėsmės visai nepagrįstai buvo nustumtos į antrąjį planą, tačiau be reikalo.
V.Putinas ras, kuo pasinaudoti
Žinoma, didžiausios permainos laukia šalies, kuri turi branduolinį ginklą ir kurios kariuomenė laikoma viena stipriausių pasaulyje, jei prezidento postą užims kraštutinė dešinioji Marine Le Pen arba komunistas Jeanas-Lucas Melenchonas.
„Tai būtų katastrofa. Tai būtų 65-erius metus vykdytos saugumo politikos anuliavimas“, – žodžių į vatą nevynioja Francois'as Heisbourgas, Paryžiaus Strateginių tyrimų fondo analitikas ir buvęs Prancūzijos gynybos ministras.
Ir tai, kas kelia riziką Vakarams, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui gali tapti nauja galimybe. Kaip skelbia JAV žvalgyba, Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus padėdama Donaldui Trumpui laimėti. Nežinia, ar Rusija nesikiša ir į Prancūzijos rinkimus. Tačiau ekspertai sako, kad šie rinkimai gali turėti lemiamos įtakos Vakarams ir Rusija neabejotinai bandys tuo pasinaudoti.
Tai būtų katastrofa. Tai būtų 65-erius metus vykdytos saugumo politikos anuliavimas, – sako F.Heisbourgas
„V.Putinas tikrai gaus naudos. Karo rizika Europoje ir už jos ribų išliks gana didelė“, – sako F. Heisbourgas.
Tačiau Prancūzijoje apie tai niekas daug nekalba.
Saugumo politika keisis
Jei imigracija, Prancūzijos ekonominė situacija ir narystė buvo gausiai aptarinėjama rinkimų kampanijos metu, tai saugumo temos dažniausiai likdavo net nepaminėtos.
Jei šis klausimas ir kildavo, tai buvo kalbama apie pažadus didinti šalies kariuomenės finansavimą. Šiuo klausimu sutarė visi keturi pagrindiniai kandidatai.
O tais klausimais, kurie buvo menkai aptariami, kandidatai smarkiai nesutaria. Be to, kai kurie siūlo netgi radikalias permainas.
„Nesvarbu, kas laimės, Prancūzijos saugumo ir gynybos politika nebebus tokia pati. Kai kurie kandidatai atneštų revoliucines permainas“, – teigiama Europos lyderystės tinklo analizėje.
Nesvarbu, kas laimės, Prancūzijos saugumo ir gynybos politika nebebus tokia pati.
Ypač dramatiški pokyčiai vyktų, jei prezidento postą pavyktų užimti M.Le Pen arba J.Melenchonui. Nepaisant to, kad jie atstovauja visiškai priešingoms politinėms stovykloms, abu kandidatai yra aršūs NATO kritikai. J.Melenchonas NATO vadino Šaltojo karo laikų anachronizmu ir JAV imperializmo emblema.
M.Le Pen taip pat aiškina, kad NATO era pasibaigė ir kad Prancūzijai nereikia laikytis NATO kontekste bendrai priimamų sprendimų, o gal ir išvis išstoti iš Aljanso.
Pagarsėjusi kaip D.Trumpo gerbėja, politikė neseniai net sukritikavo JAV prezidentą dėl pakeistos nuomonės apie NATO.
„Aš nuosekli. Aš nepakeisiu savo nuomonės per kelias dienas“, – kalbėjo kandidatė.
M.Le Pen nemeilė NATO gali būti atsiradusi dėl ypač šiltų santykių su V.Putinu; jį aplankyti asmeniškai politikė laiko surado net paskutinį agitacijos mėnesį.
Politikė, kurios partijai 2014-aisiais Maskvoje įsikūręs bankas paskolino 9 mln. eurų, palaikė Rusijos veiksmus Kryme, nuolat pasisakė už sankcijų Rusijai atšaukimą ir siūlė naują jėgą pasaulyje – V.Putino, D.Trumpo ir savo pačios sąjungą.
„Per pastaruosius metus susikūrė naujas pasaulis. Tai V.Putino pasaulis Rusijoje, D.Trumpo pasaulis JAV, Indijos premjero Narendros Modi pasaulis Indijoje. Aš manau, kad tikriausiai būsiu ta, kuri bendradarbiaus su šiomis iškiliomis valstybėmis, o ne ieškos skirtumų“, – Maskvoje kalbėjo politikė.
Tačiau ji ne vienintelė V.Putinui palanki kandidatė Prancūzijos prezidento rinkimuose.
Kas bus Prancūzijos gynybos ramstis?
V.Putinas apsidžiaugs, jei rinkimus laimėti pavyks bet kam, tik ne Emmanueliui Macronui.
J.Melenchonas, pavyzdžiui, jau kaltino Vakarus provokuojant Rusiją su savo raketų gynybos bazėmis ir NATO plėtra Rytų Europoje. Jis nori panaikinti sankcijas ir išlaikyti artimus Prancūzijos ryšius su Rusija bei silpninti bendradarbiavimą su JAV.
Françoisas Fillonas savo ruožtu taip pat pasireiškė kaip griežtas sankcijų kritikas. Jis tikino esą tos sankcijos pakenkė Prancūzijos ekonomikai, nors turėjo nubausti Rusiją.
Jo ryšiai su Maskva ilgaamžiai ir pelningi. Įtariama, kad jis gavo dešimtis tūkstančių dolerių už suorganizuotą Libano milijonieriaus susitikimą su V.Putinu. Tiesa, kandidato štabas tokią informaciją kategoriškai neigia.
Vis dėlto, skirtingai nei M.Le Pen ir J.Melechonas, F.Fillonas tiki NATO reikalingumu, nors ir pasisako apie organizaciją skeptiškai.
Vienintelis kandidatas, kuris nemano, kad santykiai su Rusija turėtų švelnėti, 39 m. E.Macronas. Jis kritikuoja V.Putiną ir tikina, kad Prancūzija negali tylėti, kai yra pažeidinėjamos žmogaus teisės.
Tačiau net E.Macronas saugumo srityje nepasisako už esamos situacijos išlaikymą.
Pasak jo, Europai reikia plėsti savo gynybos tinklus nepaisant NATO. Tai idėja, kuri kilo baiminantis, kad D.Trumpas gali silpninti JAV paramą NATO.
„M.Le Pen ir J.Melechonas sako, kad gynyba turi būti prancūziška. E.Macronas ir F.Fillonas mano, kad Prancūzijos gynyba turi būti europietiška“, – aiškina atsargos generolas Vincentas Desportesas.
Vis dėlto nė vienas kandidatas nepasisako, kad Prancūzijos gynybos ramstis turėtų būti Amerika.
