Kai Olena atidarė Chersono vaikų namų vartus, žemę sudrebino artilerijos ugnies pliūpsnis. Rusijos karių pozicijos buvo kitapus Dniepro upės, o Chersonas, pietų Ukrainos miestas, buvo nuolat apšaudomas.
Kaip ir daugelis ukrainiečių per šį karą, Olena pageidauja neskelbti savo pavardės. Moteris dirba našlaičių prieglaudoje daugiau nei 17 metų.
Olena sakė, kad myli visus vaikų namų auklėtinius, bet artimiausias jai buvo Arkaša. „Žinoma, kiekvienas turi savo favoritą, jis buvo mano“, –CNN žurnalistams pasakojo ukrainietė.
Penkiamečio Arkašos spintelė buvo oranžinė su užklijuotu gaidžio lipduku. Ant jos kabėjo kirilica užrašytas jo vardas.
Vaikų namų kambariai papuošti paveikslais su zuikiais, šonuose įtaisytos žaidimų zonos mažyliams, prie sienų pastatytos spintos su žaislais. Miegamuosiuose – mažos dviaukštės lovos su ryškiaspalviais čiužiniais.
Tačiau čia gyvenusių 48 vaikų nebėra – juos per kelis mėnesius trukusią miesto okupaciją atėmė Rusijos pareigūnai.
„Jaučiu tuštumą. Viskas sustojo. Vaikai buvo laimingi. Jie turėjo viską!“, – pasakojo Olena.
Vaikus paslėpė bažnyčios rūsyje
Prasidėjus karui vaikų globos namų darbuotojai sugalvojo planą – visus vaikus jie išvežė į kitoje miesto pusėje buvusią Holhofos bažnyčią.
Bažnyčios darbuotojai ir globos namų auklėtojai vaikus saugiai ir šiltai laikė rūsyje.
Pirmosiomis karo dienomis Chersoną užėmė rusų pajėgos. Įsiveržusi kariuomenė greitai persikėlė per Dniepro upę, tai buvo pirmasis užimtas didelis miestas ir vienintelė regiono sostinė.
„Taip, vaikai buvo čia. Tačiau kai rusai užėmė miestą, jie pradėjo klausinėti apie juos“, – CNN sakė 74 metų bažnyčios prižiūrėtojas Viktoras.
Pasak vyro, po kelių savaičių į bažnyčią atvyko Rusijos saugumo tarnybos FSB agentai ir pareikalavo, kad globėjai vaikus parvežtų atgal į globos namus.
Globėjai suvokė, kad neturi kito pasirinkimo. Būtent tada Olena suprato, kad rusai nori atimti vaikus.
„Jie vis kartojo: tai yra mūsų vaikai“, – ukrainietė pasakojo apie FSB agentus.
Spalio mėnesį Rusijos pareigūnai pranešė vaikų namų prižiūrėtojams, kad atvyksta pasiimti globotinių.
„Jie liepė mums surinkti vaikų drabužius. Rusai paskambino vakare ir pasakė, kad ryte vaikai turi būti paruošti išvažiavimui. Taip ir buvo –autobusai atvažiavo aštuntą valandą“, – pasakojo moteris.
Rusai vaikus vežė į „vasaros stovyklas“
Daugiau nei prieš savaitę Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Rusijos vaiko teisių komisarės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Dokumentuose teigiama, kad jie yra atsakingi už „neteisėtą ukrainiečių vaikų deportaciją ir perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federaciją“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pareiškė, kad iš Ukrainos buvo išvežta mažiausiai 15 tūkst. vaikų. Teisių gynimo grupės teigia, kad daugelis vaikų buvo priversti palikti tėvus ir išvežti į „vasaros stovyklas“.
Okupuotame Chersone rusai neslėpė savo veiksmų paimdami vaikus iš globos namų. Jie darė atvirkščiai – plačiai reklamavo šį perkėlimą ir naudojo jį propagandos tikslais. Galiausiai šis įvykis tapo įrodymu karo nusikaltimų bylose.
„Telegram“ platformoje išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip suglumę vaikai suvaromi į autobusus, kurie juos nuvežė toli nuo mylimų auklėtojų.
Olena CNN žurnalistams pasakojo, kad auklėtojos ant vaikų rūbų, rankų, bei visur, kur įmanoma užrašė jų vardus – kad visur, kur keliautų, juos vadintų tikraisiais vardais. Vairuotojai pasakė, kad vaikus veža į okupuotą Krymą, tačiau iki šiol nėra aišku, kur tiksliai jie atsidūrė.
Ukrainos tyrėjai nustatė, kad iš okupuotų teritorijų rusų paimti našlaičiai taip pat patekdavo ir į Rusiją. Čia jiems suteikdavo pilietybę ir perduodavo įvaikinimui.
„Jie nenusipelnė mūsų vaikų. Jie turėtų juos sugrąžinti. Jie jų nenusipelnė“, – sakė Olena.
Rusai vaikų ieškodavo ir ligoninėse
Rusai išvežė vaikus ne tik iš našlaičių prieglaudų, okupantai akylai ieškojo mažamečių, kuriuos galėtų paimti ir iš Chersono ligoninių.
Chersono regioninės vaikų ligoninės anesteziologė Olha Piliarska CNN žurnalistams sakė, kad kolaborantai ir Rusijos pareigūnai ne kartą atvyko į ligoninę – prašė pateikti vaikų sąrašą, kurios jie galėtų paimti.
Pasak O.Piliarskos, ligoninės darbuotojai kai kuriuos našlaičius slėpė intensyviosios terapijos skyriaus rūsyje, o kitų vaikų medicininius dokumentus klastojo, nurodydavo, kad mažamečius kamuoja traukuliai, kaupiasi skysčiai plaučiuose.
Gydytoja CNN žurnalistams parodė ventiliacinį aparatą, panašų į tą, kurį prijungė prie sveiko kūdikio, kad atrodytų, jog jo negalima saugiai gabenti iš Ukrainos. A.Piliarska ir ligoninės administratoriai sako, kad jiems pavyko išgelbėti 15 vaikų, tris išsivežė Rusijos pareigūnai.
„Supratome, kad jeigu tai sužinos rusai, mums jie to neatleis“, – sakė medikė.
Ligoninės slaugytoja Tatjana Pavelko žengė dar vieną žingsnį, kad sutrukdytų rusų nusikaltimams. Moteris nuolat lankydavo naujagimę vardu Kira, kūdikis užkariavo ukrainietės širdį. „Nuo pat pradžių ją labai mylėjau. Ji buvo toks gražus vaikas“, – CNN žurnalistams pasakojo slaugytoja.
Tatjana maldavo ligoninės gydytojų ir administratorių, kad Kiros neįtrauktų į sąrašą vaikų, kuriuos okupantai reguliariai tikrino.
„Kiekvieną dieną sąrašas buvo atnaujinamas. Jie sąrašą sudarydavo du kartus per dieną. Užtikrinau, kad Kiros tame sąraše niekada nebūtų“, – prisiminė ukrainietė.
Kai lapkritį ukrainiečių kariai atkovojo Chersoną, Tatjanai buvo leista pasiimti kūdikį namo. Ukrainietė sakė, kad pradėjo įvaikinimo procedūrą.
Moteris, jos vyras ir Kira gyvena vieno aukšto name Korabelnos rajone, pietiniame Chersono pakraštyje. Rajonas nuolat apšaudomas rusų.
Tačiau Tatjana sako, kad šis baisus karas jai atnešė dovaną. „Kira man reiškia viską. Tikriausiai yra mano gyvenimo prasmė. Tiesą sakant, net neįsivaizduoju savo gyvenimo be jos“, – CNN žurnalistams pasakojo moteris.
