„Mes praradome šešis milijonus žmonių – daugiau nei bet kuri kita šalis, kuri gavo kompensacijas. Tai nėra garbinga. Tai negali taip būti“, – Vokietijos žiniasklaidai sakė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.
Lenkijos parlamentas vis dar skaičiuoja kompensacijos dydį, tačiau panašu, kad suma bus didesnė nei 1947 m. nustatyta Lenkijos komunistinės valdžios. Tuomet paskaičiuota, kad karo metu šalies praradimai galėjo siekti 850 milijardų dolerių (765 mlrd. eurų) dabartiniu kursu.
Žalą skaičiuoja ir po 80 metų
„Dar daug ką riekia analizuoti. Vokiečiai su žeme sulygino tūkstančius Lenkijos kaimų. Mes tiksliai nustatysime sumą, kurios reikalausime“, – pridūrė Lenkijos premjeras.
Antrasis pasaulinis karas 1939-ųjų rugsėjo 1 dieną prasidėjo Vokietijos įsiveržimu į Lenkiją, kai pirmiausia buvo subombarduotas Veliunio kaimas, kuriame net nebuvo jokių karių. Šimtai civilių gyventojų žuvo pirmąją dieną, dar daugiau prarado namus ir buvo priversti bėgti.
Per visą karą žuvo penki milijonai Lenkijos gyventojų, arba 17 proc. šalies populiacijos. Po karo Vinstonas Čerčilis, Franklinas Rusveltas ir Josifas Stalinas sutiko, kad Vokietijos repatriacijos Lenkijai turi būti ne grynų pinigų forma, o infrastruktūros, maisto ir įvairių prekių.
Valdančiosios partijos atstovas Arkadiuszas Mularczykas neseniai parlamento komitete, nagrinėjančiame repatriacijos vertę, teigė, kad jos buvo netolygios praradimams, o tik „labai labai maža suma“.
„Dar yra senų lenkų, kurie niekada nėra gavę nei vieno euro kompensacijos ir jie jaučiasi nervingi. Jie pikti, kad žydai gavo kompensacijas, o lenkai – nieko“, – pridūrė jis.
Remiantis 2018 m. atlikta lenkų ir vokiečių apklausa, 46 proc. lenkų palaiko reikalavimą dėl reparacijų, kai 76 proc. vokiečių tam prieštarauja.
Tyrimą pristatys prieš rinkimus
A.Mularczykas sako, kad tyrimas su nustatyta reikalaujama suma turėtų būti pristatytas prieš Lenkijos parlamento rinkimus spalį. Kitas žingsnis, pasak jo, bus diskusijos šiuo klausimu su Berlynu.
Kol Lenkija kelia kompensacijos klausimą, Vokietijos vyriausybė mano, kad ši tema yra baigta. 1953 m. Lenkija pasirašė susitarimą tarp SSRS ir komunistinės Rytų Vokietijos dėl reparacijų.
Tačiau A.Mularczykas sako, kad susitarimas negalioja, nes Lenkija „nebuvo nepriklausoma valstybė“, o tuometinis premjeras Boleslawas Bierutas buvo sovietų agentas. Be to, Seimo narys tikina, kad nėra jokio vyriausybinio dokumento, įrodančio, kad Lenkija sutiko su kompensacijomis. Lenkijos-Vokietijos santykių ekspertė, Užsienio reikalų instituto atstovė Agnieszka Lada abejoja, ar Varšuva oficialiai kels ši klausimą Berlynui.
Abejoja, ar iškels klausimą oficialiai
„Vokietija pripažįsta moralinę Lenkijos teisę prašyti reparacijų, tačiau įspėja, kad tai yra vietinis žaidimas, skirtas vietos rinkėjams“, – sakė ji BBC.
A.Mularczykas taip pat pripažįsta, kad reparacijos – tai ne tik kompensacijos. Taip pat pažymimas vyriausybės susirūpinimas pasaulio žiniasklaidoje minimomis „Lenkijos mirties stovyklomis“, kurias iš tiesų buvo pastatę vokiečių naciai, todėl baiminamasi, kad taip perrašoma istorija.
„Diskusija apie reparacijas yra svarbi mums todėl to, kad žiniasklaida, rašydama apie Antrąjį pasaulinį karą, objektyviai parašytų, kas buvo agresorius, o kas aukos“, – sakė politikas.
