J.Lee rašo, kad šiuo metu, kai daugelis valstybių taiko dar neregėtus viešojo gyvenimo varžymus, nori atkreipti dėmesį į tai, jog šios koronaviruso krizės metu, kad ir kaip būtų, kalbama apie mediciną ir mokslą – sritis, kurias charakterizuoja abejonė, o ne užtikrintumas.
„Akivaizdu, kad yra erdvės kitaip interpretuoti dabar turimus duomenis. O jei bent dalis kitokių interpretacijų teisingos, tada turėtų keistis ir išvados dėl to, kokie sprendimai reikalingi“, – pabrėžia J.Lee.
Mirtingumo rodikliai: kaip pažiūrėsi
Anot profesoriaus, paprasčiausias būdas nustatyti, ar liga išskirtinai mirtina, yra žvilgsnis į mirtingumo rodiklius – ar miršta daugiau žmonių nei paprastai.
Tarkime, skaičiuojama, kad paprastai Jungtinėje Karalystėje per mėnesį miršta apie 51 tūkst. žmonių. Per kovą mirė 1789 koronavirusu užsikrėtę (bet mirė nebūtinai nuo koronaviruso) žmonės – jų mirtys sudaro apie 3,5 proc. visų numanomų mirčių.
Visame pasaulyje per tris mėnesius paprastai miršta 14 milijonų žmonių. Su koronavirusu siejamų mirčių šiuo metu 42,3 tūkst., taigi – 0,3 proc.
„Šie skaičiai dar gali šokti į viršų, bet kol kas yra žemesni negu kitų infekcinių ligų, su kuriomis gyvename, pavyzdžiui, gripo. Tokie skaičiai nereikalauja drastiškų veiksmų“, – teigia J.Lee.
Tiesa, jis pripažįsta, kad pirminiai pranešimai iš Kinijos ir Italijos skelbė apie 5—15 proc. mirtingumo lygį – panašūs rodikliai buvo fiksuojami per ispaniško gripo epidemiją 1918–1920 metais, kai 500 mln. žmonių užsikrėtė ir 50 mln. mirė.
O ir Jungtinėje Karalystėje iki kovo pabaigos koronavirusu buvo užsikrėtę 25,1 tūkst. žmonių, kurių 1789 mirė. Mirtingumo rodiklis – kiek didesnis nei 7 proc.
J.Lee: „Visi, kurie yra dirbę su sergančiaisiais, žino, kad testavimas tik ligoninėse pervertins infekcijos pavojingumą.“
„Tokie skaičiai vadinami siaubingais, nes yra lyginami su sezoninio gripo mirtingumu, siekiančiu 0,1 proc. Bet į duomenis reikia žvelgti labai atsargiai: ar tikrai juos galima lyginti?“ – klausia J.Lee.
Kaip rašo specialistas, patologijos klausimais konsultuojantis Jungtinės Karalystės nacionalinę sveikatos tarnybą, bent jau šioje šalyje daugelis patikrinimų dėl koronaviruso atliekami ligoninėse, kur ir taip guli daugybė pacientų, kuriems pavojingos bet kokios infekcijos.
„Visi, kurie yra dirbę su sergančiaisiais, žino, kad testavimas tik ligoninėse pervertins infekcijos pavojingumą.
Be to, tiriami tik tie atvejai, kai žmonės jau rimtai serga ar yra rimtai susirūpinę dėl sveikatos – daugybė kitų nesuvokia ir nesuvoks, kad užsikrėtė“, – tvirtina J.Lee.
Būtent todėl britų vyriausybės vyriausiasis mokslinis patarėjas, seras Patrickas Vallance'as tuo metu, kai šalyje tebuvo 590 diagnozių, teigė, kad iš tikrųjų turbūt yra 5–10 tūkst. užsikrėtimų – 10–20 kartų daugiau.
„Jei jis teisus, naujojo koronaviruso mirtingumo rodikliai greičiausiai yra 10–20 kartų žemesni, pavyzdžiui, 0,25–0,5 proc. O tai reiškia, kad nusileidžiama į lygį, įprastą gripo ir panašioms infekcijoms“, – mano J.Lee.
Ar mirė dėl infekcijos, ar su infekcija?
Vis dėlto profesorius įžvelgia ir kitą, dar rimtesnę problemą – tai, kaip užfiksuojami mirčių atvejai.
Mat, jei kas nors Jungtinėje Karalystėje miršta nuo kvėpavimo takų infekcijos, paprastai nėra patvirtinama konkreti infekcijos priežastis – nebent mirtinas sunegalavimas yra reta „liga, apie kurią privaloma pranešti“ (angl. „notifiable disease“).
Taigi didžioji dalis tokių mirčių priežasčių Jungtinėje Karalystėje – bronchopneumonija, plaučių uždegimas, kitos panašios ligos.
„Mes nevykdome testų dėl gripo ar kitų sezoninių infekcijų. Jei pacientas serga vėžiu ar motorinio neurono liga, būtent tai bus nurodyta kaip mirties priežastis, net jei paskutinė liga buvo kvėpavimo takų infekcija“, – pastebi J.Lee.
Kaip ir nemažai kitų specialistų, J.Lee pabrėžia, kad yra didelis skirtumas tarp mirties, kurią sukėlė būtent COVID-19 infekcija, ir šios infekcijos aptikimo paciento, kuris mirė dėl kitų ligų, organizme.
Jis siūlo pažvelgti į „privalomų pranešti ligų“ sąrašą Jungtinėje Karalystėje – sąrašas, kuriame yra tokios ligos kaip seniai išnykę raupai, maras ar pasiutligė, jau papildytas COVID-19. Gripo sąraše nėra.
Tai reiškia, kad kiekvienas teigiamu rezultatu pasibaigiantis testas dėl koronaviruso turi būti oficialiai užfiksuotas, nors tokios praktikos, kalbant apie gripą ar kitas infekcijas, nėra.
„Vėlgi, šiuo metu visi, kuriems yra patvirtintas užsikrėtimas COVID-19 ir kurie serga, prižiūrimi medikų. Jei pacientas miršta, gydytojai mirties liudijime privalo įrašyti būtent šią infekciją kaip mirties priežastį“, – pažymi J.Lee.
Kaip ir nemažai kitų specialistų, jis pabrėžia, kad yra didelis skirtumas tarp mirties, kurią sukėlė būtent COVID-19 infekcija, ir šios infekcijos aptikimo paciento, kuris mirė dėl kitų ligų, organizme.
„Kadangi COVID-19 jau yra tarp pranešamų ligų, gali susidaryti įspūdis, kad nuo koronaviruso miršta vis daugiau žmonių, nors tai nebūtinai tiesa. Šis virusas gali pasirodyti nuožmesnis žudikas nei gripas vien dėl to, kaip fiksuojamos mirtys“, – aiškina J.Lee.
Galiausiai jis atkreipia dėmesį į tai, kad ėmusis drastiškų suvaržymų ir karantinų mirčių skaičius tikrai sumažės. Bet esą lengva apsigauti.
„Gali būti taip, kad mes džiaugsimės užkirtę kelią tam, kas niekada ir nebūtų buvę labai rimta. Apie mirtis nuo COVID-19 pranešama labai neįprastai.
Jau akivaizdžiai aišku, kad daugelį aukų kamavo kitos patologijos – šių žmonių gyvybei pavojingi ir sezoniniai virusai, bet jie beveik niekada neįrašomi kaip konkreti mirties priežastis“, – teigia J.Lee.
Lyginame obuolius ir apelsinus
Profesorius siūlo nesureikšminti ir naujojo koronaviruso infekcijos plitimo ir eksponentinį augimą liudijančių schemų – esą jos tik iš pažiūros baugina.
„Mat jei tokiu pat būdu sektume gripą ar kitus sezoninius virusus, irgi matytume eksponentinį augimą. Irgi skaičiuotume daug aukų“, – tvirtina J.Lee.
Pavyzdžiui, JAV ligų prevencijos ir kontrolės centrai kas savaitę skelbia paskaičiavimus dėl užsikrėtimų gripu.
Naujausi duomenys rodo, kad nuo rugsėjo gripu užsikrėtė 38 milijonai amerikiečių. 390 tūkst. žmonių prireikė medikų pagalbos, o 23 tūkst. asmenų mirė. Bet tai nekelia panikos, nes gripas mums jau pažįstamas.
Ar mes manome, kad virusai gali taip skirtingai elgtis arti viena kitos esančiose valstybėse? Kad visuomenės tokios skirtingos, jog mirtingumo rodikliai gali skirtis 10 kartų?
O naujojo koronaviruso nepažįstame – tai liudija ir kardinaliai skirtingi duomenys iš skirtingų šalių. Antai Italijoje mirtingumo lygis – 11,75 proc., o Vokietijoje – tik 1,08 proc.
„Ar mes manome, kad virusai gali taip skirtingai elgtis šiose arti viena kitos esančiose valstybėse? Kad visuomenės tokios skirtingos, jog mirtingumo rodikliai gali skirtis 10 kartų?
Jei ne, turėtume įtarti sisteminę, metodologinę klaidą, kad skirtingų šalių duomenų negalima lyginti“, – tvirtina J.Lee.
„Iš esmės lyginame obuolius ir apelsinus. Mirties atvejai, kai užfiksuojamas užsikrėtimas virusu, ir mirtys, kai jų priežastimi užrašoma būtent ši infekcija, yra labai skirtingi dalykai“, – priduria mokslininkas.
Jis vėl sugrįžta prie pagrindinio infekcijos rimtumo indikatoriaus – mirčių. Esą jei naujoji infekcija pražudo gerokai daugiau žmonių, o ne įsitaiso žmonių, kurie vis tiek būtų mirę, kūnuose, tuomet padidėtų bendras mirtingumo lygis – bet statistinių įrodymų ir toliau nėra niekur pasaulyje.
Tiesa, J.Lee sutinka, kad socialinės distancijos kurį laiką turėtų būti laikomasi – ypač kalbant apie senolius ir asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi. Bet ekspertas vis tiek norėtų aiškesnių įrodymų, kad COVID-19 infekcija yra labai pavojinga.
Drama per televiziją – ne mokslas
Jo nuomone, labai nemažą dalį reagavimo į naujojo koronaviruso pandemiją paaiškina faktas, kad mes šio viruso plitimą stebime taip, kaip nesame stebėję jokio kito viruso praeityje.
„Vaizdai iš Italijos ligoninių šokiruoja – tai liūdni reportažai per televiziją. Bet televizija – ne mokslas“, – skuba pabrėžti J.Lee.
Mokslininko teigimu, įvairūs valstybių uždarymai sulėtins COVID-19 plitimą, tad bus mažiau infekcijos atvejų. Bet kai karantinas bus sušvelnintas, atvejų vėl padaugės.
„Tačiau tai nereiškia, kad reikia likti prie karantino. Infekcijos plitimo reikia bijoti tik tokiu atveju, kai reikalą turime su ypač mirtinu virusu. O dabar oficialūs duomenys gali rodyti gerokai daugiau esą viruso nulemtų mirčių, nei yra iš tikrųjų.
Kiek išteklių bus atimta iš kovos su kitomis sveikatos problemomis? Kiek žmonių, kuriems reikia medikų pagalbos, jos dabar neieško? Kiek žmonių ta pagalba nė nesiūloma?
Ir kas tada? Kaip tada pamatuosime su sveikata susijusias pasekmes žmonėms, iš kurių atimame darbus, laisvalaikį ir gyvenimo tikslą norėdami apsaugoti juos nuo numanomos grėsmės?“ – klausia J.Lee.
Profesorius pabrėžia, kad nesutinka su formuluote, esą reikia rinktis: žmonių gyvybės ar pinigai.
„Kalbėčiau apie gyvybes ir gyvybes. Prireiks mėnesių, gal net metų, kad galėtume pradėti vertinti tai, ką darome dabar.
Kokia žala vaikų švietimui? Kiek papildomų savižudybių? Kiek psichinės sveikatos problemų? Kiek išteklių bus atimta iš kovos su kitomis sveikatos problemomis? Kiek žmonių, kuriems reikia medikų pagalbos, jos dabar neieško? Kiek žmonių ta pagalba nė nesiūloma?“ – vardija J.Lee.
-
JAV epidemiologas užuodžia fiasko: pasaulis izoliuojasi, nors duomenų apie koronavirusą trūksta
-
Japonijos fenomenas: sena visuomenė, sklidinos miestų gatvės ir mažai infekcijų
-
Ekspertai planuoja, koronavirusas juokiasi: tai kada gi bus saugu atsidaryti ir gyventi normaliai?
-
Ar įmanomas Italijos scenarijus Lietuvoje? Prof. M.Stankūnas pasidalijo prognozėmis: vienas mūsų trūkumas gali tapti pranašumu
-
Prof. A.Ambrozaitis: kokie procesai užsisuka, kai koronavirusas patenka į mūsų organizmą
