A.Rzeplinskio pasitraukimas reiškia, kad PiS greičiausiai galės paskirti savo žmones į Konstitucinį tribunolą ir taip visiškai perimti šios svarbiausios Lenkijos teisinės institucijos kontrolę. Institucijos, kuri tradiciškai neleidžia pernelyg įsismarkauti valdantiesiems ir palaiko demokratinį balansą šalyje.
Lenkijoje jau kelios dienos smarkiai paūmėjo politinė krizė – didžiausia nuo 2015 metų pabaigos, kai PiS atstovas Andrzejus Duda laimėjo prezidento rinkimus, o pati partija – parlamento rinkimus.
Protestuotojai penktadienio vakarą bandė užblokuoti deputatus parlamento pastate, kai valdžia paskelbė apie planus sugriežtinti žiniasklaidos atstovų patekimą į posėdžių sales.
Opozicijai užblokavus Seimo tribūną, valdantieji nusprendė surengti posėdį kitoje salėje ir ten priimti 2017 metų biudžeto įstatymą. Dabar skelbiama, kad toks balsavimas galėjo būti nelegalus.
Protestai Varšuvoje bei kituose didmiesčiuose tęsėsi visą savaitgalį, o pirmadienį planuojama akcija prie PiS būstinės.
Ilgus mėnesius dėl Konstitucinio tribunolo, kuris vertina, ar įstatymai neprieštarauja Konstitucijai, nepriklausomybės kovojęs A.Rzeplinskis mano, kad kovą tęsti būtina.
„Vyriausybė atsisako pripažinti tribunolo sprendimus, o dėl to kyla grėsmė, kad šalyje bus sukurta dviguba teisinė sistema. Vieni teismai laikysis mūsų nutarimų, o kiti – ne. Teisėjai gerai nežino, kokie yra įstatymai, o be to teismai negali veikti“, – aiškino profesorius.
J.Kaczynskis nuolat tikina, kad Konstitucinis tribunolas veikia išvien su liberaliąja opozicija ir teigia, jog jis – „viso blogio Lenkijoje tvirtovė“.
PiS į dvikovą su Konstituciniu tribunolu stojo pernai, kai prezidentas A.Duda atsisakė prisaikdinti ankstesnės vyriausybės paskirtus teisėjus ir vietoj jų paskyrė penkis specialistus savo nuožiūra. Trijų teisėjų paskyrimas vėliau buvo pripažintas neatitinkančiu Konstitucijos.
PiS kontroliuojamas Seimas taip pat jau paskelbė aštuonis skirtingus teisės aktus, kuriais, kritikų teigimu, siekiama iki minimumo sumažinti Konstitucinio tribunolo galias.
„Šiais įstatymais siekiama sunaikinti tribunolą, jį išardyti ir sukurti savotišką privačią mūsų „didžiojo lyderio“ tarybą“, – taip apie PiS lyderį Jaroslawą Kaczynskį atsiliepė A.Rzeplinskis.
J.Kaczynskis iš tiesų nuolat tikina, kad Konstitucinis tribunolas veikia išvien su liberaliąja opozicija ir teigia, jog jis – „viso blogio Lenkijoje tvirtovė“. PiS vadovo teigimu, tautos valia yra aukščiau nei įstatymų viršenybė.
„Demokratijoje suverenas yra liaudis, jai atstovaujantis parlamentas ir – Lenkijos atveju – išrinktas prezidentas. Jei turime demokratinę teisinę valstybę, nekreipti dėmesio į įstatymus negali nė viena institucija, įskaitant Konstitucinį tribunolą“, – tvirtino J.Kaczynskis.
Toks jo požiūris gali būti susijęs su tribunolo veiksmais praėjusio dešimtmečio viduryje, kai PiS buvo valdžioje, tačiau joje ilgai neišsilaikė.
„Svarbu atsiminti, kad būtent Konstitucinis tribunolas pažemino premjerą Kaczynkį, kai jis buvo valdžioje 2006–2007 metais. Logiška, kad jis iškart stojo su tribunolu į kovą“, – teigė Lenkijos viešųjų reikalų instituto prezidentas Jacekas Kucharczykas.
Lenkijoje Konstitucinio tribunolo sprendimai įsigalioja tik juos išspausdinus oficialiame leidinyje. Spaustuvę kontroliuoja vyriausybė, o premjerė Beata Szydlo atkakliai atsisako paskelbti sprendimus – esą jie kertasi su naujosios valdžios priimtais teisės aktais.
