Nors valdžios pareigūnai ir turtingiausi šalies verslininkai yra pavargę nuo karo, galima jo pabaiga juos gąsdina net labiau, skelbia nepriklausoma naujienų svetainė „Meduza“, remdamasi Rusijos vyriausybei ir prezidento administracijai artimais šaltiniais.
Vienas pašnekovas iš Kremliaus aplinkos žurnalistams sakė, kad, viena vertus, visi yra pavargę ir norėtų, kad viskas baigtųsi, nes „niekas nenori amžino karo“.
Anot jo, karo šalininkai gali aiškinti, kad jis turėtų baigtis tik Rusijos sąlygomis, bet pabrėžė, kad vis tiek kalbama apie taiką: „Ypač aktyviai apie tai buvo kalbama po [Ukrainos ginkluotųjų pajėgų] invazijos į Kursko sritį. Dabar šalies aukščiausiosios vadovybės pasirengimas taikos deryboms esą gali būti „didesnis nei rugpjūtį“.
Vasarą valdžiai lojalūs pareigūnai ir verslininkai tikėjosi rimto konflikto paaštrėjimo dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų invazijos į Kursko sritį.
„Kremlius padarė išvadą: dabar mes tikrai sunaikinsime Ukrainos valstybę. Dabar viskas kvepia kovomis be taisyklių – abi pusės galvoja, kaip viena kitai pabloginti padėtį“, – tuomet leidiniui „Faridaily" aiškino šaltinis Rusijos vyriausybėje.
Šiuo metu nuotaikos Rusijos elite esą vėl pasikeitė, tęsė Kremliui artimas „Meduza“ šaltinis: „Jau nebėra ankstesnio šoko“.
„Tačiau neaišku, kaip reikės gyventi po „specialiosios karinės operacijos“, – kalbėjo jis. – Kokių tikslų sieks šalis? Dabar viskas aišku: mes kariaujame, ir dauguma sprendimų priimami atsižvelgiant į tai. Po „specialiosios karinės operacijos" turėsime galvoti apie ateitį, tikslus ir strategijas. Ir tai tikrai gąsdina“.
Pasak kito „Meduza“ pašnekovo, neaiškią ateitį mato ir stambusis verslas, kuris dėl sankcijų prarado jėgą Vakarų rinkose, o kartu ir pajamas bei galimybę investuoti.
„Draugiškos“ valstybės, tokios kaip Kinija ar Turkija, iš dalies laikosi Vakarų apribojimų, ir greičiausiai net pasibaigus karui ‚visa tai nebus atšaukta‘, įsitikinimą išreiškė „Meduza“ šaltinis.
Po invazijos į Ukrainą, sako jis, verslo planavimo horizontas susitraukė, tačiau buvo aišku, ką daryti: Vakarų bendrovės paliko Rusiją, palikdamos nišas, kurias reikia užimti.
„Tačiau dabar neliko nieko seno, neatsiranda nieko naujo, ir viskas pradeda stagnuoti“, – pabrėžė šaltinis.
Grandioziniai ekonominiai projektai, apie kuriuos anksčiau skelbė prezidentas Vladimiras Putinas, žadėdamas šaliai ir ekonomikai „suverenią“ ateitį, taip ir liko popieriuje. Lėktuvų gamyklos jau dvejus metus negamina civilinių lėktuvų, laivų statyklos negali pradėti tanklaivių gamybos dėl vakarietiškų technologijų stygiaus, o importo pakeitimo programos pramonėje nuėjo perniek.
Rugsėjo mėnesį Rusijos mokslų akademijos atlikta apklausa parodė, kad kas antra įmonė negali rasti analogų importuojamai įrangai Rusijoje, o kas trečia – net „draugiškose“ šalyse.
Ekonomikos augimo iliuzija, kurią sukūrė trilijoninės injekcijos į gynybos gamyklas ir visą parą veikianti tankų ir bombų gamyba, taip pat žlunga: Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėmis, nuo 2025 m. Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sulėtės tris kartus – iki 1,3 proc., o Rusijos centrinis bankas neatmeta perėjimo prie stagnacijos (tik 0,5 proc. augimas). Ekonomikos rezervai yra „praktiškai išsemti“, liepos mėn. pareiškė Centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina.
Tačiau Kremlius mano kitaip ir reikalauja daugiau pinigų biudžetui, kuris ir taip kas trečią rublį išleidžia karui.
2022-2024 m. vyriausybė jau padidino naftos ir dujų naudingųjų iškasenų gavybos mokestį, įvedė „perteklinio pelno mokestį“ ir valiutos keitimo mokesčius stambiajam verslui. O 2025 m. prasidės didžiausia per pastaruosius dešimtmečius mokesčių reforma: bus padidintas pelno mokestis, įvesta diferencijuota gyventojų pajamų mokesčio skalė, be to, padidės muitai ir akcizai, įskaitant degalų. Finansų ministerijos skaičiavimais, tai kitais metais į biudžetą atneš 3,6 trilijono rublių, o per šešerius metus – beveik 15 trilijonų rublių.
Tačiau net ir šių pinigų greičiausiai nepakaks, leidiniui „The Moscow Times“ įvertino „Alfa Bank“ vyriausioji ekonomistė Natalija Orlova: „Jei ne 2025 m., tai per kelerius ateinančius metus vėl iškils klausimas, iš kur gauti papildomų pajamų“.
Paradoksalu, bet karo pabaiga ekonomikai gali būti tokia pat skausminga kaip ir pats karas, pažymėjo Elina Rybakova, Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnioji tyrėja.
Pasak jos, išlaidos gynybai siekia 6 proc. BVP, o jei jos bus nutrauktos, kils klausimas, ką daryti su gamyklomis ir jose dirbančiais žmonėmis. Ji pabrėžė, kad posūkis į karo ekonomiką yra struktūrinis, o tolesnė agresija yra būtina, kad ekonomika veiktų.
